Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc. – nuo 93,9 iki 52,8 euro už megavatvalandę (MWh).

Elektros energijos vartojimas šalyje aptariamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 3,3 proc. – iki 203,4 gigavatvalandės (GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 178,3 GWh, arba 8,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 88 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausia elektros – 105,9 GWh – 32,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Rugsėjo 19 dieną, penktadienį, dėl didelės vėjo generacijos Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas.

Tuo metu saulės elektrinės pagamino 18,3 proc. (31,9 GWh) mažiau nei ankstesnę savaitę. 9,3 proc. (23,3 GWh) mažiau elektros generavo šiluminės elektrinės, hidroelektrinių gamyba krito 16,8 proc. (12,3 GWh).

Rugsėjo 21 d., sekmadienį, dėl aukštos vėjo, saulės ir šiluminių elektrinių generacijų kombinacijos Lietuvoje taip pat buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas. Šią dieną Lietuvoje fiksuota ir penkta mažiausia (5,34 Eur/MWh) vidutinė dienos didmeninės elektros energijos kaina šiemet  – mažesnės kainos šiais metais buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną, nurodo agentūra.

Dujos, nafta ir biokuras brango

Didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 0,2 proc. ir siekė 32,4 Eur/MWh. Anot agentūros, pagal gamtinių dujų ateities sandorius, kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 28–34 Eur/MWh ribose.

Agentūros duomenimis, Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 54,5 proc., Europos saugyklos –apie 81,6 proc.

Rugsėjo 15–19 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 510,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 526,5 GWh), į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 358,1 GWh.

Lietuvos biodujų gamyklose aptariamu laikotarpiu pagaminta 3,9 GWh dujų.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas pastarąją savaitę sumažėjo 6,6 proc., suvartota 167,8 GWh gamtinių dujų.

Per savaitę didėjo ir naftos kaina. Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 67,6 USD/bbl ir buvo 1,4 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai sudarė 66,7 USD/bbl.

Agentūros teigimu, naftos kainų padidėjimui įtakos turėjo Europos Sąjungos oro erdvės pažeidimai bei galimos naujos sankcijos Rusijai.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus tokios pačios, o vėliau 1 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Tuo metu degalų kainos Lietuvos per savaitę kito skirtingai. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–4,3 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,4–3,5 proc., sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje po 0,1 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,08 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,6 proc., o dyzelino – 4,2 proc. mažesnė.

Nagrinėjamą savaitę kilo ir biokuro kaina. Anot agentūros, ji didėjo 2,2 proc. ir siekė 18,27 Eur/MWh.

Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,68 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,14 Eur/MWh.