Apsipirkti keliaus į Latviją

Seimo finansų ir biudžeto komiteto posėdyje pritarta Vyriausybės siūlymui nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti akcizo už gryno etilo alkoholio hektolitrą tarifą 10,5 proc. – nuo 1832 iki 2025 eurų.

„Jei šis tarifas įsigalios, ne dėl savo kaltės nukentės pasienio smulkieji prekybininkai, ypatingai tai smogs Joniškio, Rokiškio, kitų pasienio regionų prekybininkams, kuriems jau ir dabar nebuvo lengva. Jei turėjome ekonominį turizmą Lenkijos kryptimi, dabar jis išaugs ir į Latvijos pusę“, – Eltai sakė Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila.

Bėda ta, kad mes priimame sprendimus neskaičiuodami, kiek prarandame.

Pasak jo, prekybininkai nėra nusistatę prieš akcizų alkoholiui didinimą, bet tai turi būti daroma atsižvelgiant į kaimyninių šalių kontekstą, nes esant atviroms sienoms tai daro įtaką verslininkų konkurencingumui. Dabar jie turės konkuruoti su už sienos esančiais verslininkais, kuriems jų valdžia sudarė geresnes konkurencines sąlygas.

„Latvijai sumažinus alkoholio akcizus, prekybininkai iškart pajuto rezultatus, sumažėjo prekybos apyvartos, o mes ketiname alkoholį dar labiau pabranginti. Bėda ta, kad mes priimame sprendimus neskaičiuodami, kiek prarandame. Latvija ir Estija buvo pakėlusi akcizus alkoholiui ir netrukus nuleido. Manau dėl to, jog aiškiai pamatė, kad tai buvo klaidingas žingsnis“, – sako E. Radžvila.

Latviai jau rengia protestus

Akcizo etilo alkoholiui didinimo šalininkai teigia, jog prekybos su Latvija pusiausvyra išliks, nes Latvijoje akcizas etilo alkoholiui šiemet buvo sumažintas laikinai, tik iki kitų metų kovo 1-osios, o nuo šios dienos, kaip planuojama ir Lietuvoje, jis vėl pakils.

„Pas mus PVM kažkada irgi buvo sumažintas laikinai, bet tas laikinai jau tęsiasi dešimt metų. Iš tikrųjų dar niekas nežino kaip pasielgs latviai, nes neigiamas užkeltų akcizų pasekmes jie pajuto labai aiškiai ir greitai reagavo. Gal pratęs mažesnio akcizo terminą, gal nustatys naują akcizą, bet net jei pakels iki anksčiau buvusio dydžio, jis vis tiek bus mažesnis nei planuojamas Lietuvoje“, – sako Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka.

Nuo šių metų pradžios Latvijoje akcizas etilo alkoholio hektolitrui siekė 1840 eurų, tačiau Estijai rugsėjį sumažinus šį akcizą iki 1881 euro (nuo 2508 eurų), Latvijos valdžia greitai reagavo ir laikinai, iki kitų metų kovo 1-osios, sumažino šį mokestį savo šalyje iki 1564 eurų.

Latvijos valdžia kol kas nėra priėmusi sprendimo, kaip elgsis toliau, o prekybininkai jau dabar ėmėsi aktyvių veiksmų, kad padidintas akcizas nebūtų sugrąžintas. Trečiadienį Rygoje įvyko Vidzemės regiono, esančio prie sienos su Estija, verslininkų piketas, raginantis atsisakyti planų didinti akcizą etilo alkoholiui.

Latviai su estais pasimokė, o mes lipame ant to paties grėblio, nuo kurio jie ką tik nulipo.

Latvijos verslininkai paskaičiavo, kad toks žingsnis gali šaliai kainuoti apie 500 mln. eurų – tiek susidarys dėl verslininkų bankrotų, negautų pajamų iš kitų sričių, kur išlaidauja į Latviją apsipirkti atvykę turistai, padidėjusių išlaidų socialinei paramai bankrutavus prekybos įmonėms.

Atidarysime naują apsipirkimo frontą

„Latviai su estais pasimokė, o mes lipame ant to paties grėblio, nuo kurio jie ką tik nulipo. Jau nekalbant, kad Lietuvos situacija šiuo atžvilgiu dar prastesnė nei Latvijos, nes turime sieną su Lenkija, kur stipriam alkoholiui taikomas 1,5 karto mažesnis tarifas ir kur važiuoti savaitgaliais apsipirkti daliai lietuvių jau tapo įpročiu“, – sako M. Zakarka.

Lenkijoje akcizo tarifas už hektolitrą etilo alkoholio siekia 1333 eurus, o nuo kitų metų jis bus pakeltas iki 1372 eurų.

„Akcizo šalininkai sako, kad padidinus akcizą bus papildomai surinkta apie 10 mln. eurų. Tačiau realiai, jei nekris alkoholio vartojimo apimtis, nedidinant akcizo kitąmet būtų surinkta apie 8 mln. daugiau. Tiek šiemet prarasta dėl to, kad žinodami apie akcizo didinimą mažmenininkai užsipirko alkoholio iš anksto. Nusprendus didinti akcizą, ši istorija pasikartos“, – sako M. Zakarka.

Pasak Legalaus verslo aljanso vadovo, jau turime Lenkiją, kur Vilniaus universiteto skaičiavimu kasmet išleidžiame apie 400 mln. eurų. „Dabar atidarysime antrą frontą ir panašiai tiek atiduosime Latvijos verslininkams, nes jų valdžia pragmatiškesnė. Ir tai palies ne tik tuos, kurie prekiauja ar gamina stiprųjį alkoholį. Išvykę apsipirkti žmonės perka ir kitus produktus, tad nukentės visi Lietuvos prekybininkai ir gamintojai“, – tikina M. Zakarka.