Leidėjai įspėja, kad įvykdžius ketinimus nuo liepos 1 dienos PVM tarifą padidinti nuo 9 iki 19 proc., laukia skausmingos pasekmės. „Jeigu būsime priversti mažinti gamybą, turėsime atsisakyti galbūt ne tokių komerciškai svarbių, bet svarbių kultūrine, edukacine prasme projektų“, - teigė vienas iš lrt.lt kalbintų leidėjų Artūras Mickevičius. Anot jo, leidykloms teks atsakyti daugeliui lietuvių autorių.

„Mes pasėkmes pajautėme jau tada, kai pridėtinės vertės mokestį (PVM) padidino nuo 5 iki 9 proc. Jeigu didins nuo 9 iki 19 proc., tai, aš manau, kad pajutusios apyvartinių lėšų stygių savo veiklą turės stabdyti mažosios leidyklos.

Didesnės ir pačios didžiausios, aišku, ras rezervų, iš kurių kurį laiką išgyvens, bet po kažkiek laiko Lietuvoje gali likti 4 ar 5 normalios knygų leidyklos, galinčios vykdyti veiklą“, - nuogąstavo Leidyklų „Versus Aureus“ ir „Gimtasis žodis“ direktorius A. Mickevičius.
Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė sako, kad PVM didinimas - „ratas, kuriame ilgai suktis nepavyks“.

„Pradėti reikėtų nuo to, kad leidyklų Lietuvoje yra labai įvairių ir pagal dydį, ir pagal filosofinę programą. Leidyklos, kurios orientuotos į rimtesnę literatūrą, netekusios paramos ir dar dėl pabrangimo sumažinus galimybę įpirkti knygas, automatiškai bus priverstos sumažinti tiražus. Tai yra ratas, kuriame suktis ilgiau nepavyks, nes tiesiog nebus apyvartinių lėšų ir seks neišvengiamas projektų stabdymas“, - dėstė pašnekovė.
Pasak L.Varanavičienės, leidyklos savo projektus stabdo jau dabar.

„Kiek konkrečiai tokiomis sąlygomis gali gyvuoti leidykla, dienos ir savaitės tikslumu nepasakyčiau. Viskas priklauso nuo leidyklos esamos padėties, nuo jos įsipareigojimų bankams, daugybės kitų dalykų“, - sakė leidėjų atstovė.

Atsakys lietuvių autoriams

Anot A. Mickevičiaus, taip pat reali tikimybė, kad leidykloms teks atsakyti didžiajai daliai savo kūrinius išleisti norinčių lietuvių autorių.

„Mes jau dabar žinome, kad didžioji dalis šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrinių yra leidžiami tik su valstybės parama. Kai dalį tos paramos suvalgys papildomi mokesčiai ir PVM, žinoma, jie neišgyvens.

Lietuvoje yra nuo 3 iki 5 rašytojų, kurių knygas leidėjai gali išleisti be valstybės paramos. Visiems kitiems, ar tai būtų poetai, ar prozininkai, ar dramaturgai, reikės užmiršti apie jų knygų pasirodymą lietuvių kalba“, - teigė leidėjas.

Internetas - ne pakaitalas

Lrt.lt kalbinti leidėjai neigia, kad išaugus lietuviškų knygynų lentynose surikiuotų knygų kainoms labiau apsimokės literatūrą įsigyti iš užsienio internetinių parduotuvių.

„Mes atlikome internetinių knygynų analizę. Taip, pirkti knygą iš ten atrodo pigiau, bet iš tikrųjų, suskaičiavus pristatymo išlaidas, nėra taip pigiau, kaip gali atrodyti. Tas skirtumas labai minimalus.

Antra vertus, neturiu tokio argumento, kad galėčiau pasakyti, jog pirkėjas turi pirkti knygas tik lietuviškuose knygynuose. Pirkėjas perka ten, kur jam patogiau. Kartais jam patogiau knygyne brangiau sumokėti, nei užsisakyti knygą internetu, bet po to eiti jos į paštą atsiimti“, - dėstė A. Mickevičius.

„Jeigu mes lygintume internetinės prekybos ir tradicinių mažmeninės prekybos būdų lyginamuosius skaičius, tai pamatytume, kad internetinei prekybai dar labai toli iki tradicinės prekybos“, - pridūrė jis.

L. Varanavičienė abejojo, ar artimiausiu metu internetinė knygų prekyba taps rimta konkurente įprastiems knygynams.

„Aš nežinau, ar Amazon.com galima įsigyti lietuviškų knygų. Ar visi Lietuvos žmonės, kurie skaito ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be skaitymo, taip gerai skaito užsienio kalbomis?

Praktika rodo, kad žmonės, kurie tikrai moka užsienio kalbas, su pasimėgavimu skaito lietuviškai, žinoma, jeigu vertimas yra geras“, - svarstė ji.

Pasak jos, lietuvius į knygynus vilioja ir sentimentai popierinėms knygoms.