Pernai Lenkija privertė raudonuoti gerokai labiau išsivysčiusias ES senbuves. Niekas nesitikėjo, kad mūsų kaimynė taps vienintele Bendrijos valstybe, kuriai pavyks išvengti recesijos. Kas tai lėmė: teisingi sprendimai, o gal tik sėkmė?

Darbuotojų neatleido

Vienos didžiausių ES šalies atsparumas pasaulinei finansų audrai nustebino ekonomikos ekspertus, o nemažai daliai lenkų padėjo išsaugoti darbo vietas.

Autobusų gamintojos "Autosan" vadovai 2009 m. viduryje jau planavo atleisti maždaug 100 darbuotojų, nes pirmą pusmetį negavo nė vieno naujo užsakymo. Įmonė buvo atsidūrusi ant išlikimo ribos. Tačiau staiga padėtis pasikeitė.

"Įmonės vadovai atsisakė masinių atleidimų, nes pagaliau gavome užsakymų pagaminti naujų autobusų. Darbuotojams nereikės eiti ir planuotų dviejų savaičių priverstinių atostogų. Iš to, ką sakė įmonės valdybos pirmininkas, supratau, kad dabar užsakymų sulaukiama kiekvieną dieną, lyg kas nors būtų ištraukęs kamštį", – džiūgavo bendrovės profesinės sąjungos vadovas Zbigniewas Krystyńskis.

Įmonę išgelbėjo maždaug 20 mln. zlotų vertės švedų užsakymas pagaminti 34 autobusus. Vėliau bendrovė laimėjo dar kelis šalyje surengtus viešojo pirkimo konkursus. Netrukus ketinama pradėti gaminti ir naujo modelio autobusus.

"Autosan", kurioje dirba apie 900 žmonių, yra viena seniausių autotransporto gamyklų Lenkijoje. Ji veikia nuo 1832 m. Šiuo metu įmonė gamina ne tik autobusus, bet ir karo techniką bei tramvajus.

Tai viena iš verslo sėkmės istorijų, kurios 2009-uosius lenkams primins kaip įveiktų išbandymų metus.

Pranoko visus

Pernai, kai visą Europą purtė finansinės krizės drebulys, tik Lenkija galėjo pasigirti gerėjančiais ūkio augimo rodikliais. Trečią 2009 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), neįvertinus sezoniškumo įtakos, augo 1,7 proc. Šis iš pažiūros kuklus rodiklis, palyginti su minuso ženklu pažymėtais dviženkliais kitų šalių ekonomikos nuosmukiais, atrodo išties įspūdingai ir pranoko net drąsiausius Lenkijos ir pasaulio ekonomistų lūkesčius.

"Kai kurie ekonomistai sako, kad krizė pas mus ateis vėliau. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad tai – kvailystė. Skaičiai – objektyvūs, o jie rodo, kad šiais metais ūkio augimas dar pagreitės", – portalui money.pl sakė buvęs prezidento Aleksandro Kwaśniewskio ekonomikos patarėjas prof. Witoldas Orłowskis.

Nepraleido progos pasigirti

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis viešai yra pareiškęs, kad nuo recesijos Lenkiją išgelbėjo liberali, su protekcionizmu nesuderinama politika.

"Tai mes su Čekija ir kitomis naujomis Bendrijos narėmis važiavome į Briuselį ir sakėme: nebenorime protekcionizmo, ir laimėjome. Manau, kad būtent dėl liberalios, laisvąją rinką remiančios politikos Lenkija tapo vienintele šalimi Bendrijoje, kuri nepatyrė recesijos", – per interviu televizijai "France 24" kalbėjo J.Rostowskis.

Tačiau patys lenkai už tokius žodžius mielai mestų į ministrą akmenį. Žiniasklaida ir internetas mirga pranešimais apie J.Rostowskio neveiksnumą. "Jei liberali politika reiškia nieko neveikimą, tai sutinku, kad tokia ji ir buvo vykdoma", – pyksta vietos laikraščių apžvalgininkai.

Priekaištai iš JAV

Tiesa, neblogus ekonomikos rezultatus lydėjo įtarimai ir skandalai. Banko "Bank of America/Merrill Lynch" ekonomistas Vidurio ir Rytų Europos šalims Londone Radoslawas Bodysas praeitų metų birželį apkaltino Lenkijos valdžią sukčiavimu.

Jo nuomone, Lenkijos valdžios atstovai, pateikdami duomenis apie šalies makroekonominius rodiklius, gerokai juos pagražina. Esą pirmo ketvirčio Lenkijos BVP rodiklis (0,4 proc.) yra padidintas ir neatspindi realybės.

"Atsižvelgus į esamas įvairias BVP skaičiavimo metodikas ir į sezoniškumo įtaką, galima gauti gana plataus diapazono rodiklius, kurie svyruotų nuo –0,7 iki +0,4 proc. Šalies statistikos departamentas pasirinko skaičiavimo metodiką, kuri rodytų aukščiausią įmanomą šalies BVP prieaugį. Jei tuos pačius Lenkijos ekonominius rodiklius skaičiuotume pagal JAV taikomą metodiką, šalies BVP pirmą 2009 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtu 2008 m. ketvirčiu, būtų užfiksavę 0,5 proc. neigiamą pokytį", – sakė R.Bodysas ir prognozavo, kad patikslinus duomenis, šalies BVP pokytis bus pakoreguotas į neigiamą pusę.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis klydo. Ilgainiui mūsų kaimynės ekonomikos rodikliai tik gerėjo.

Tiesa, negalima teigti, kad Lenkijoje viskas klesti, o šalies niekaip neveikia pasaulinis ūkio nuosmukis – šalyje auga nedarbas, valstybės skola, biudžeto deficitas.

Laimingas sutapimas

Nemažai Lenkijos ekonomistų ir ekspertų pripažįsta, kad netikėtai geri šalies ūkio rodikliai nemaža dalimi yra tiesiog sėkmė.

Pripažįstama, kad valdžia turi galių ir priemonių šiek tiek koreguoti valiutos kursą. Tačiau zlotui pradėjus smukti, įvykiai esą patys susidėliojo Lenkijai palankia linkme.

Smukęs zloto kursas tikrai nebuvo gera žinia šalies gyventojams ir verslui, mat daugelis namų ūkių ir bendrovių Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra pasiskolinę užsienio valiuta. Daugiausia lenkų skolinosi Šveicarijos frankais (apie 75 proc. visų paskolų užsienio valiuta) ir eurais (apie 16 proc.). Tačiau dėl tos pačios priežasties smarkiai padidėjo Lenkijos konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, atsigavo eksportas.

Profesoriaus W.Orłowskio teigimu, Lenkijos BVP augimui nemažai teigiamos įtakos turėjo ir nuolatinių eksporto partnerių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Čekijos ir kitų ES narių – vyriausybių įvesti ekonomikos skatinimo paketai. Į šalių ūkius pumpuoti milijardai sušvelnino ekonomikos nuopuolį, taip pat paskatino importuoti daugiau pigių lenkiškų prekių.

"Optimizmo banga prie vakarinės Vokietijos sienos turėtų virsti eksporto užsakymais Lenkijos įmonėms", – įsitikinęs ir banko "ING Bank Śląski" ekonomistas Varšuvoje Grzegorzas Ogonekas.

Eksportą, kaip vieną svarbiausių ekonomikos variklių, neleidusių Lenkijos ūkiui nugrimzti į recesiją su kitomis ES šalimis, įvardija ir Lenkijos rinkos tyrimų instituto ekspertai.

"Svarbiausia, kad eksportas kol kas nemažėja, o tai – tikrai teigiamas ženklas šiems metams. Iššūkiai dar laukia tiek Lenkijos, tiek kitų Bendrijos narių, bet jeigu šiemet atsigaus Vakarų Europa, bijoti krizės jau nebereiks – turėtume grįžti prie tvaraus augimo", – džiaugėsi instituto ekonomistas Bohdanas Wyżnikiewiczius.

Giria kaimynus

Lenkus geru žodžiu mini ir Lietuvos ekonomistai. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjo prof. Jono Čičinsko, kaimynai neleido šalies ekonomikai įsibėgėti tiek, kad ji skaudžiai kristų, o prasidėjus sunkmečiui laiku priėmė teisingus sprendimus, susijusius su nacionaline valiuta. Lenkija nedevalvavo savo valiutos, tačiau šiek tiek koregavo zloto kursą euro ir kitų valiutų atžvilgiu.

"Nemanau, kad eksportas buvo pagrindinė Lenkijos ūkio augimo priežastis. Visų pirma, kaimynės ekonomika nebuvo perkaitusi, nekilo didžiuliai nekilnojamojo turto ir paskolų bumai, kurie turėjo tragiškų padarinių Lietuvai. Lenkai tik neseniai pradėjo įvairiausias statybas ir kelių tiesimo projektus, valstybės užsakymai taip pat padėjo šalies ekonomikai. Be to, lenkai patys pasigamina beveik viską, ko jiems reikia, ir dar daug eksportuoja, o mes labai daug importuojame. Atsivežame net tas žaliavas, iš kurių gaminami produktai eksportui", – dvi gretimas šalis lygino J.Čičinskas.

SEB ekonomistai "Baltic Outlook" ataskaitoje taip pat užsimena, kad Lenkija veikiausiai bus vienintelė ES šalis, kurios ekonomika toliau augs nepatyrusi recesijos. O Baltijos šalyse depresyvios ekonominės jėgos esą išsilaikys ir šiemet. Prognozuojama, jog toliau bus tęsiamos skausmingos taupymo priemonės, įskaitant ir atlyginimų mažinimą, kad būtų atkurtas prarastas konkurencingumas.

2010-ieji – dar geresni?

Dar labiau nustebinti pasaulį lenkai tikisi šiemet. Lenkijos ūkio ministerijos ekspertai jau prognozuoja ir vidaus paklausos atsigavimą. O pajudėjus kreditų srautams pramonininkai patikino esą pasiruošę didinti gamybą. Taigi Lenkijos centrinis bankas šią savaitę paskelbė, kad žadama peržiūrėti BVP augimo prognozę.

Lenkijos centrinio banko Ekonomikos instituto vadovas Mateuszas Pipienas naujienų agentūrai "Bloomberg" sakė, kad BVP šiemet veikiausiai augs kiek daugiau nei 1,8 proc., kaip buvo prognozuojama spalį. Atsigavimas gali būti spartesnis ir 2011 m., jeigu šalies vyriausybė parengs aiškų ir patikimą planą, kaip sumažinti biudžeto deficitą, mat šis gerokai viršija ES reikalaujamus 3 proc. – kitąmet biudžeto išlaidos pajamas viršys daugiau kaip 7 proc.

Be to, nuo kovo ketinama vidutiniškai 4,5 proc. didinti pensijas ir rentas – toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į praėjusių metų infliacijos rodiklį.

Asmenims, dabar gaunantiems vidutinę 1615 zlotų (1389 litai) pensiją, kovo mėnesį ji padidės 73 zlotais (62,8 lito), o gaunantiems 2000 zlotų (1720 litų) pensiją – 90 zlotų (77,4 lito). Mažiausias pensijas gaunantiems Lenkijos gyventojams jos padidės apie 30 zlotų (25,8 lito).

Pensijoms padidinti iš Lenkijos biudžeto šiemet reikės papildomai skirti maždaug 0,5 mlrd. zlotų (0,43 mlrd. litų).

Pagreičio neprarado

Jau nuo pat 2008 m. pabaigos Lenkijos ekonomikos rodikliai buvo geresni, nei tikėtasi. Paskutinį 2008-ųjų ketvirtį šalis kaimynė visus nustebino ekonomikos šuoliu, nors kitos šalys stačia galva nėrė į recesiją. Vėliau Lenkija rodė ne ką prastesnius rezultatus – jau pirmą 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, šios šalies ekonomika augo 0,8 proc. Bet 1,7 proc. siekiantis BVP augimas trečią 2009 m. ketvirtį pranoko net drąsiausius Lenkijos ir pasaulio ekonomistų lūkesčius. Šalies kaimynės Finansų ministerija prognozavo, kad trečią praeitų metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, šalies ekonomika augs maždaug 1,2–1,4 proc.

Neseniai taip pat paskelbta, kad Lenkijos mažmeninė prekyba pernai rugsėjį augo 2,5 proc., spalį – 2,1 proc. Per visus praeitus metus šis rodiklis siekė apie 6,8 proc.

Iš viso mažmeninės prekybos apyvarta didėjo tik keturiose šalyse, trylikoje – smuko. Lietuva sąraše – antra nuo galo. Mažmeninės prekybos apimtis mūsų šalyje pernai sumenko net apie 20 proc.