Per pastaruosius kelis mėnesius gerokai sustiprėjęs Lenkijos zlotas atšaldė lietuvių norą keliauti apsipirkti pas kaimynus. Pasienio gyventojai vis dar lankosi Lenkijoje, tačiau vilniečiams ir kauniečiams – jau per brangu.

Geriau pirkti turguje

Lietuviai vis atidžiau skaičiuoja, ar dar verta vykti į Lenkiją apsipirkti. Paėmę į rankas skaičiuotuvą daugelis atsisako tokių išvykų. Pastarąjį kartą daugiau nei prieš mėnesį Suvalkuose lankęsis kaunietis Vaidas Miltinis dienraščiui sakė nebematantis prasmės važiuoti į šalį kaimynę, nes lenkiškų prekių už panašią kainą galima rasti ir Lietuvoje.

"Buvau čia kažkada sugalvojęs vėl ten (į Suvalkus – red. past.) nuvažiuoti, bet apskaičiavęs kurso skirtumą, benzino sąnaudas ir sugaištą laiką nusprendžiau, kad nieko gero iš to nebus. Jeigu nepavyksta sutaupyti bent ketvirtadalio sumos, važiuoti neapsimoka. Geriau nueiti į turgų ir už panašią kainą maisto nusipirkti ten, o ir mėsa ten veikiausiai lenkiška", – šypsodamasis argumentus dėstė vyras.

Kelionių nebeorganizuoja

Apsipirkimo kelionių į Lenkiją pastaruoju metu nebeorganizuoja ir kelionių agentūros. Anksčiau net po du tris kartus per savaitę į šalį kaimynę lietuvius vežiojusios bendrovės "Sėkmės žvaigždynas" atstovai sakė nebesurenkantys norinčių ten vykti.

"Jau daugiau nei mėnesį į Lenkiją nevažinėjame. Yra keletas užsiregistravusių, tačiau jei ir atnaujinsime apsipirkimo keliones, į Lenkiją vyksime tik rugsėjo viduryje arba pabaigoje. Gali būti, kad žmonės važiuoja savo transportu. Kartą nuvažiavę su mumis, jie įkalba kaimynus ar draugus ir važiuoja nuosavais automobiliais", – sakė kelionių agentūros "Sėkmės žvaigždynas" kelionių vadybininkė Živilė Janelytė.

Tą patį patvirtino ir bendrovės "Želesa" atstovai: kol kas apsipirkimo kelionės į Lenkiją neorganizuojamos. "Galbūt kitą mėnesį mums paskambinkit", – į klausimą apie išvyką į Lenkiją atsakė kelionių agentūros darbuotoja.

Atvykėlių gerokai rečiau matantys tikino ir Suvalkų gyventojai. Prie prekybos centrų dar galima pastebėti automobilių su lietuviškais valstybiniais numeriais. Tačiau jau ne tiek, kiek kovo ar balandžio mėnesiais.

"Net nežinau, ką pasakyti, Suvalkuose visada būna lietuvių. Jei ne apsipirkti, tai pas giminaičius atvažiuoja. Dedu galvą, kad Lietuvos pasienio miesteliuose irgi pilna lenkų. Aišku, nėra ko lyginti su tuo skaičiumi žmonių (lietuvių – red. past.), kuris čia buvo prieš keletą mėnesių, bet ir dabar kartais išgirstu žmonių šnekučiuojantis lietuviškai. Ypač savaitgaliais turguje", – dienraščiui pasakojo Suvalkuose gyvenanti Marta Biedrzynska.

Lenkai mažina kainas

Lenkijos prekybininkai taip pat pastebi, kad nuo kovo Lenkijos zlotui lito atžvilgiu sustiprėjus apie 20 proc., pigesnių prekių ieškančių Lietuvos gyventojų srautas sparčiai slūgsta.

Pasienio miestų ir miestelių verslininkai skaičiuoja, kad, palyginti su vasariu ar kovu, kai zlotas buvo gerokai pigesnis, parduotuvėse lietuvių sumažėjo maždaug perpus. Pardavėjai pripažįsta, kad ankstesnis antplūdis veikė ir prekių kainas, o šiuo metu klientus vis dažniau tenka vilioti nuolaidomis. Beje, lietuviški užrašai iš parduotuvių ir prekybos centrų dar nedingo.

"Prieš porą mėnesių net mes, smulkieji verslininkai, sulaukdavome svečių iš Lietuvos. Pasidariau lietuvišką užrašą "Vaisiai, daržovės, mėsa" ir klientų netrūkdavo. Kartais lietuvių būdavo net daugiau nei vietos gyventojų. Žmonės čia atvažiuodavo nepaisydami net to, kad pas mus (mažose parduotuvėse – red. past.) viskas kainuoja gal keletą grošų brangiau nei prekybos centruose. Galėdavome kainas šiek tiek pakelti, niekas į tai nekreipė dėmesio. Bet dabar jau kurį laiką lietuvių nebematau, net nuolaidos nepadeda. Gal jie čia apskritai nebeatvažiuoja", – svarstė nedidelės maisto parduotuvės savininkas Pavelas Novakas.

Valiutų kursai

Gali būti, kad vykti į Lenkiją netrukus apskritai neapsimokės, mat zlotas jau kelis mėnesius nepaliaujamai stiprėja. Pagal Lietuvos banko kursą zlotas vakar kainavo 0,83 lito. Taigi, iškeitus šimtą litų, dabar galima gauti vos apie 119 zlotų. Prieš pusmetį – 137 zlotus.

Savaitės pradžioje šalies kaimynės valiuta lito ir euro atžvilgiu buvo pasiekusi šių metų aukštumas ir kainavo 0,85 lito. Vėliau kiek nukrito, dabar vėl stiprėja.

Analitikų teigimu, Lenkijos zlotą stiprina tikėjimas, kad Vakarų Europos, taip pat Lenkijos, ekonomika artimiausiu metu turėtų atsigauti. Jau anksčiau buvo teigiama, kad Lenkija – viena mažiausiai nuo krizės nukentėsiančių Vidurio Europos šalių.

Lenkijoje – irgi krizė

Prie prekių brangimo gali prisidėti ir Lenkijos valdžios planai didinti mokesčius. Pasak vietos žiniasklaidos, šalies kaimynės valdžia nuo kitų metų ketina nuo 22 iki 23 arba 25 proc. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Taip pat svarstoma panaikinti PVM lengvatas transporto, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms.

Be to, žadama panaikinti du – 32 ir 18 proc. – Fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifus ir grįžti prie iki pernai galiojusio 40 proc. tarifo.

Lenkai esą taip pat ketina 10 proc. padidinti alkoholio, cigarečių ir degalų akcizus ir vienu procentu socialinio draudimo įmokas. Anot Lenkijos žiniasklaidos, šalies valdžia taip bando gintis nuo didėjančio biudžeto deficito. Tikimasi, kad padidinus mokesčius ir įmokas Lenkijos biudžetas gaus papildomai 35 mlrd. zlotų.

Tiesa, Lenkijos finansų viceministras Maciejus Grabowskis oficialiai pareiškė, kad kol kas valdžia jokių mokesčių didinti nežada. O jei tai ir nutiktų, jie veikiausiai būtų didinami perpus mažiau, nei nurodo žiniasklaida.