Vyriausybė ketina dar tris mėnesius ieškoti, kaip pigiai išsiskirti su "Leo LT" akcininkais. Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė norėtų, kad skyrybos įvyktų nedelsiant.

Vedybos iš išskaičiavimo

Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvados dėl "Leo LT" tik patvirtino tai, ką jau ne kartą buvo girdėję šalies gyventojai: bendrovė buvo įkurta Lietuvos valstybei itin nepalankiomis sąlygomis, o jos išformavimas mokesčių mokėtojams gali atsieiti labai brangiai. Todėl Vyriausybė toliau ketina ieškoti būtų, kaip išvengti tarptautinio arbitražo teismo ir iš sandorio pasitraukti patiriant kuo mažiau nuostolių.

Premjeras Andrius Kubilius šios energetikos bendrovės įkūrimo aplinkybes palygino su vedybomis iš išskaičiavimo: "Vienašališkos skyrybos gali valstybei brangiai kainuoti ir atnešti nepelnytą naudą tai pačiai "NDX energijai". Skaitant apie garsias vedybas užsienyje, moterys randa, kaip apsukti galvas turtingiems vyrams iš anksto galvodamos apie tai, kad būsimos skyrybos joms būtų labai naudingos. Čia labai panašus atvejis."

Premjeras pridūrė, kad pirmiausia bus siekiama iš naujo įvertinti akcininkų turtą ir turimą akcijų dalį "Leo LT" bendrovėje. "Mes manome, kad tas turtas galbūt nebuvo visiškai tiksliai įvertintas. Tokiu atveju įvertinus turtą ir kalbos apie skyrybas gali tapti paprastesnės ir aiškesnės. Gali būti ir skyrybos bendru sutarimu", – galimybės išformuoti "Leo LT" neatmetė premjeras.

Prašo trijų mėnesių

Išvadas paskelbusi darbo grupė taip pat paprašė papildomų trijų mėnesių, per kuriuos ketina įvertinti "Leo LT" steigimo aplinkybes ir įnašų į bendrovės kapitalą proporcijas.

"Darbo grupė pasiruošusi peržiūrėti, kaip buvo steigiama įmonė, ar teisingai padalytos akcijos pagal įneštą turtą, ar pasirinktas tinkamas metodas įvertinti akcininkų dalį", – apie artimiausius darbo grupės planus kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Be to, "Leo LT" ateičiai taip pat nemažą įtaką turės vadinamasis ES energetikos teisės aktų trečiasis paketas, numatantis elektros gamybos atskyrimą nuo jos perdavimo. Šio paketo reikalavimus ES narės į savo teisės sistemas turės įtraukti per vienus metus.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad "Leo LT" negalės statyti naujos atominės elektrinės, energetikos ministras atsakė, kad ji nebus šios bendrovės dalis. "Atominė elektrinė vienareikšmiškai nebus "Leo LT" dalis. Lietuvai atstovaus strateginis investuotojas, kuris bus elektrinės operatorius", – sakė A.Sekmokas.

Miegoti nėra laiko

Naujoji šalies vadovė D.Grybauskaitė teigė, kad sprendimas dėl "Leo LT" turi būti priimtas kaip galima greičiau.

"Tris mėnesius miegoti nebeturime laiko – tai mano atsakymas apie bet kokius tris mėnesius. Jeigu teisininkams trūksta laiko, tegul dirba naktį. Lietuvai per sunkus laikotarpis tempti gumą. Laikai praėjo – dirbti taip, kaip dirbo vakar, nebėra laiko ir niekas taip dirbti negalės. Po inauguracijos aš norėsiu turėti visus sprendimus ant stalo, o prieš tai bus aiškiai suformuluota Vyriausybei, kokie yra tikslai", – nepasitenkinimą ligšioline Vyriausybės veikla sprendžiant "Leo LT" likimą išsakė D.Grybauskaitė.

Tam, kad su "Leo LT" susiję klausimai būtų sprendžiami kuo greičiau, pritarė ir privataus bendrovės akcininko "NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius. Tiesa, jis patikino, kad "NDX energija" neketina inicijuoti jokių pokyčių, susijusių "Leo LT", ir lauks, kada dėl tolesnio bendrovės likimo apsispręs pagrindinis jos akcininkas – valstybė.

Tarptautinį arbitražo teismą I.Staškevičius vadino paskutine priemone, kurios "NDX energija" būtų priversta imtis tik tuomet, jeigu iškiltų labai didelės žalos bendrovei grėsmė. Kadangi iš valstybės atstovų girdimos tik kalbos, jokių iniciatyvų dar nesulaukta, tai ir kalbėti apie tai nėra jokio pagrindo. Beje, I.Staškevičiaus įsitikinimu, minėtasis trečiasis paketas leidžia atominės elektrinės statybose dalyvauti ir "Leo LT", jeigu ji turėtų ne daugiau kaip 50 proc. naujosios elektrinės akcijų. "Leo LT" niekada nepretendavo būti vienintelė atominės elektrinės statytoja, prieš kelerius metus kalbėta, kad jos statybose dalyvaus keturios valstybės. Teisinių kliūčių nėra, tačiau viskas priklauso nuo valstybės valios", – sakė I.Staškevičius.