Trečiadienį ES narių atstovai balsavo dėl siūlomo pastangų pasidalijimo reglamento. Juo visos bendrijos narės įsipareigotų iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 metais. Žemės bei namų ūkių, atliekų tvarkymo, transporto ir paslaugų sektoriuose 2021–2030 metų laikotarpyje. Lietuvai šiuo reglamentu taršą reikėtų sumažinti 9 proc.

Nors kenksmingų dujų mažinimui yra minimas 2021–2030 metų laikotarpis, tačiau diskusijose tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo sutarta, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų. Tam trečiadienį pritarė 24 ES narės, Lietuva ir Malta balsavo prieš, o Latvija ir Lenkija susilaikė.

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė BNS aiškino, kad anksčiau pradėjus mažinti taršą, Lietuvai gali nebeužtekti jai skirtų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, nes jų kasmet bus skiriama mažiau.

Anot S. Znutienės, dėl šios priežasties Lietuvai teks pirkti papildomas kvotas iš kitų bendrijos šalių, nors norima visas lėšas skirti taršos mažinimo priemonėms.

„Aišku, kuo anksčiau pradėsi, tuo lengviau padaryti, bet tuo pačiu darosi ambicingiau padaryti. (...) Matome, kad negalėsime tilpti į mums planuojamas nustatyti taršos kvotas ir išeis, kad lėšas metinių kvotos vienetų pirkimui, vietoje to, kad investuotume į taršos mažinimo priemone atskiruose ūkio sektoriuose“, – tvirtino S. Znutienė.

Anot jos, preliminariais skaičiavimais, Lietuvai iki 2030 metų gali pritrūkti maždaug 9 mln. tonų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, o jų kaina rinkoje priklausys nuo to, kaip kitoms ES šalims seksis mažinti oro taršą po 2020 metų.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS komentavo, kad Lietuvai sunkiausiai sekasi kovoti su tarša žemės ūkyje ir transporte – šiuose sektoriuose ji didėja.

„Jeigu mes norime priimti kokias nors priemones, kurios mažintų išmetimus, tai dėl jų gali būti sutarta per šiuos metus ir jos galėtų atsirasti šių metų pabaigoje. Jos būtų taikomos 2019 metų pradžioje, bet nesame pajėgus pasiekti tam tikrų rezultatų. Mes norime išleisti pinigus taršos mažinimo investicijoms, o ne perkant papildomas kvotas“, – tvirtino M. Norbutas.

Lietuva artimiausiu metu ketina pateikti paaiškinimą kitoms šalims, kodėl balsavo prieš tokį siūlymą.

Po trečiadienio balsavimo reglamentas keliaus pritarimui į Europos parlamentą. Jeigu jis pritars, pasiūlymas sugrįš į Europos Ministrų tarybą formaliam pritarimui ir šalys privalės laikytis įsipareigojimų mažinti oro taršą.