Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto. 

Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas. Pasak jos, svarbiausi tikslai susiję su geopolitine padėtimi ir karu Ukrainoje.

„Siektume, kad būtų pakankama finansinė ir humanitarinė parama Ukrainai, įskaitant ir makrofinansinės paramos palūkanų finansavimo numatymą ES biudžete. Taip pat sieksime paramos ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Finansų ministerijos atstovė. 

R. Kulikauskienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje prieglobstį yra radę 71,7 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.

Pasak jos, per ES finansinės programos peržiūrą Lietuva taip pat sieks didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto: „Kad būtų pakankamas reagavimas į iššūkius“.  

Konkrečius pasiūlymus dėl programos pataisų ES šalims narėms Briuselis pateiks 2023 metų antrąjį ketvirtį.

„Dėl to dar nežinome peržiūros turinio“, – teigė R. Kulikauskienė.

Vis dėlto ji mano, kad didelių pokyčių nebus.