Daugelį metų dirbusios alaus daryklose ir visada jautusios, kad turi verslininkės gyslelę, Ieva Čepononė ir Dalia Leonavičiutė įkūrė bendrovę „Gero alaus parduotuvė“. Ir neslėpė, kad pagrindinis tikslas buvo sukurti alaus kultūrą mūsų šalyje.

Alus turi savo istoriją

„Matyt, tiek visko buvo prisikaupę, kad vieną dieną pradėjome svarstyti, jog reikia ko nors imtis. Dirbdamos alaus daryklose visada mėginome kurti alaus kultūrą klientų rankomis. Sekėsi labai sunkiai. Liūdino Lietuvos situacija, kad vyninės atidaromos, jos vertinamos kaip prabangios, gurmanams skirtos vietos, o aludės ar alaus parduotuvės visada būdavo tokios nušnerkštos, į kurias gėda užeiti ir pan. Galiausiai jei ir yra kokia alaus parduotuvėlė, ji kaip sandėlis: jokios koncepcijos, jokių stilių skirstymų ir pan.“, – priežastis, kodėl ėmėsi savo verslo, vardijo daugiau nei septynerius metus alaus daryklose dirbusi I.Čepononė.

Taigi vieną dieną dvi jaunos ryžtingos moterys, nusprendusios, kad daryklose jau nebėra, kur toliau eiti, nutarė atidaryti kelias parduotuves gero alaus mėgėjams. Tokias, kaip sakė I.Čepononė, kokias įsivaizduoja, kokių yra mačiusios užsienyje.

Moters teigimu, siekis buvo parodyti visuomenei, kad alus taip pat yra labai turtingas, jo yra labai daug rūšių, kad yra ką apie jį pasakoti ir sužinoti.

Edukacinė programa

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pirmoji tokia parduotuvė buvo atidaryta Klaipėdoje, o visai netrukus – ir sostinėje. Čia, pašnekovės teigimu, su didele meile alui ir pasitelkus sukauptas žinias, jos atrinko ir siūlo pirkėjams platų asortimentą.

Tačiau parduotuvės, kuriose – beveik viso pasaulio alaus rūšių įvairovė, yra viena. Kitas labai svarbus aspektas, pasak pašnekovės, buvo edukacinis. „Kad nebūtų lyginami vieni alūs su kitais, nes skiriasi jų kategorija, gamybos būdas, sudedamosios dalys, ir kad žmonės suprastų, jog jie yra nelygintini, reikėjo pradėti visuomenę šviesti“, – sakė įmonės bendraturtė.

Tad estetiškai įrengtose jaukiose parduotuvėse norintiems pažinti alaus pasaulį buvo pradėtos rengti iki trijų valandų trunkančios paskaitos-alaus degustacijos. Pasak I.Čepononės, jos jau spėjo išpopuliarėti. Per jas pristatomas visų rūšių alus, daugelis jo ragaujama, klientams siūloma išbandyti netradicinių užkandžių, kuriuos sukūrė alaus someljė ir virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas. Užkandžiai priderinti prie kiekvienos rūšies alaus.

„Tai yra antra mūsų gamybos linija. Ją taip pat vadiname tam tikra edukacija, kad žmonės sužinotų, jog prie alaus dera ne tik tradicinė kepta duona, žirniai, kiaulių ausytės ir kiti mums įprasti riebūs užkandžiai, kurie galbūt stilingo įvaizdžio alui neprideda“, – aiškino pašnekovė.

Padėjo praplėsti verslą

Šiandien besidžiaugiančios, kad visa koncepcija pasiteisino, ir kuriančios planus ateičiai moterys pripažįsta: pradžia visada yra sunki. „Pirmi metai buvo labai sunkūs, bet, matyt, kaip ir kiekviename versle. Čia neišsireklamuosi su kainų pasiūlymais ir panašiais dalykais. Ta reklama turi eiti iš lūpų į lūpas. Džiaugiamės, kad viskas, ko ėmėmės, pasiteisino. Pas mus apsilankę, degustacijose pabuvę žmonės mielai sugrįžta. Vieni kitiems pasako, ir degustacijos populiarėja ne dienomis, o valandomis, bijome, kad tuoj nebebus kam jų vesti“, – šypsenos neslėpė pašnekovė.

Gerų, unikalių verslo idėjų netrūksta, tačiau daugelis jaunųjų verslininkų negali jų įgyvendinti dėl lėšų stokos. Ir I.Čepononė neslėpė, kad kreipėsi į Lietuvos centrinę kredito uniją, o gauta Verslumo skatinimo fondo lengvatinė paskola joms palengvino padėtį pradedant savo verslą.

„Kredito unija padėjo praplėsti verslo galimybes. Gavome 76 tūkst. litų paskolos. Galima sakyti, kad ji beveik nemokama, nes kompensuojama net 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų“, – pasakojo verslininkė.

Gavusios paskolą moterys įrengė vieną edukacinės veiklos objektų – profesionalią degustacijų salę, kuriai pačios reikiamų lėšų neturėjo. Panaudodamos tuos pačius pinigus sukūrė ir interneto svetainę. O šiuo metu suka planus, kaip ir kada atidaryti dar vieną tokią parduotuvę Kaune.

Ketina plėstis

Kalbėdama apie plėtrą, moteris užsiminė apie miesto vietas, kuriose įkurtos parduotuvės. Esą Klaipėdoje viskas gerai, abejonių kyla, ar tinkamiausią vietą pasirinko parduotuvei Vilniuje. „Svarstome šį klausimą, bet iš esmės viskas gerai, yra labai teigiama tendencija. Manome, kad yra kur plėstis, ką daryti. Juolab kad padedant kredito unijai turime galimybių drąsiau mąstyti apie plėtrą. Tad mąstome apie prekybos centrus, nes nori nenori reikia didesnio žmonių srauto“, – atviravo I.Čepononė.

Taigi dar viena jų alaus parduotuvė netrukus turėtų atsirasti Kaune. Pašnekovė teigė, kad vietą jau yra išsirinkusios, bet, kol sutartys nepasirašytos, nenori jos atskleisti. „Ten jaučiame didžiulį potencialą. Kauniečiai kartais net ir į Vilnių pas mus atvažiuoja“, – sakė verslininkė.

Jos teigimu, turėti po vieną tokią parduotuvę didžiuosiuose miestuose yra per mažai. Pirmiausia, dėl lankytojų patogumo – į kitą miesto galą dažnas tikrai nenori važiuoti. Todėl ir kuriami planai plėstis į prekybos centrus. Tačiau ji patikslino, kad plėtra mažesniuose šalies miestuose kol kas neplanuojama.