Anot Finansų ministerijos, vidutinei rizikai priskirta 171,2 mln. eurų suma. Iš bendros beveik 500 mln. eurų sumos 196,5 mln. eurų yra Susisiekimo ministerijos projektai.

Tarp rizikingų projektų – e. sveikatos ir bendradarbiavimo infrastruktūros sistemos plėtra, darnaus judumo projektai  Panevėžyje, Klaipėdos viešojo transporto parko atnaujinimas, Vilniaus geležinkelio mazgo, ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimas, Klaipėdos uosto molų rekonstrukcija.

Taip pat daug rizikingų projektų turi Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Joms siūloma įvertinti projektų vykdytojų galimybes užbaigti jos savo lėšomis. Atlikus vertinimą, iki antrojo ketvirčio pabaigos turi būti keičiamos šių projektų sutartys, o kituose rizikinguose projektuose turi būti priimti sprendimai dėl jų finansavimo galimybių ar projektų nutraukimo.

Tai nurodoma Finansų ministerijos parengtoje 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pirmojo ketvirčio ataskaitoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Finansų ministerija BNS teigė, kad didelės rizikos projektas, jeigu jo nebus spėta įgyvendinti iki šių metų pabaigos, turėtų būti įgyvendintas etapais arba baigtas vykdytojo lėšomis.

„Siekiama kiek įmanoma daugiau spėti projektų veiklų įgyvendinti ir išlaidų patirti iki išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaigos – šių metų pabaiga, kad jos galėtų būti kompensuotos ES lėšomis“, – komentare BNS teigė ministerija.

Iki šių metų pabaigos projektams paskirstyta 7,3 mlrd. (104 proc.) eurų ES lėšų, o iš viso jau investuota 6,2 mlrd. eurų.

Didžiausią dalį ministerijoms skirtų ES lėšų investavusios yra Socialinės apsaugos ir darbo (98 proc.) ir Švietimo, mokslo ir sporto (93 proc.) ministerijos, mažiausiai – Energetikos, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos (po 82 proc.). 

Šiemet suplanuota investuoti 930 mln. eurų ES fondų lėšų. Pirmąjį ketvirtį investuota 150 mln. eurų arba 16 proc. planuotų metinių investicijų.