Pasikeitusi tarptautinio reitingo raidė gali brangiai kainuoti ir verslui, ir valstybei. Lietuva vos spėjo atsitokėti po kredito draudikų "Euler Hermes" smūgio, o jau sulaukė įspėjimo apie kito reitingo mažinimą.

Lietuva – nebe Afrika

Praėjusios savaitės pabaigoje Ūkio ministerija paskelbė verslininkus turėjusią pradžiuginti žinią: kreditų draudimo paslaugas teikianti "Euler Hermes" pakeitė Lietuvai suteiktą žemiausią kredito reitingą D į geriau vertinamą C. Bendrovės sudaromame valstybių sąraše Lietuva pagaliau buvo išbraukta iš Afrikos valstybių gretų ir atsidūrė šalia ne tokių egzotiškų šalių kaip Bulgarija, Rumunija ar Rusija.

Liepos pradžioje pakeistas reitingas dar labiau apsunkino ir taip nelengvą kai kurių verslininkų dalią. Iš jų užsienio partneriai ėmė reikalauti už prekes ar paslaugas atsiskaityti iš anksto. "Euler Hermes" kredito reitingą pakeitė tik po Ūkio ministerijos atstovų vizito į įmonės būstinę Vokietijoje.

"Swedbank Markets" vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas kredito reitingo peržiūrą kol kas labiau sieja su pažadais, o ne su rezultatais. "Taip, tai žingsnis į priekį, tačiau tai dar ne rezultatas. Kai "Euler Hermes" padės drausti mūsų įmones tokiu pačiu arba panašiu mastu kaip ir anksčiau, tada bus galima kalbėti apie realią atstatyto kredito reitingo įtaką", – teigė jis.

Greitų permainų nesitiki ir patys verslininkai ir siūlo rezultatų palaukti bent mėnesį. Be to, Lietuvai grąžintas ankstesnis reitingas nereiškia, kad jis bus nedelsiant priskirtas visoms šalies įmonėms.

Kaip patvirtino "Euler Hermes" biuro Vilniuje atstovai, kiekvienos įmonės rizika ir toliau bus vertinama atskirai. Tai buvo daroma ir iki šiol ir esą ne visoms įmonėms taikytas toks žemas reitingas kaip pačiai Lietuvai.

Rado savų kelių

Beje, Ūkio ministerijos ir "Euler Hermes" susitarimu neskuba ir pačios įmonės. Ministerija prieš dvi savaites paragino įmones, kurioms nepagrįstai buvo sumažintas kredito reitingas, kreiptis į "Euler Hermes" ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas iš naujo. Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas pripažino, kad iki šiol verslininkai tai darė ne itin aktyviai, o ir tie, kurie kreipėsi, atsakymo dar negavo.

"Kadangi sulaukėme oficialaus patvirtinimo, kad šalies reitingas atstatytas, norime dar kartą paraginti įmones kreiptis, kad būtų peržiūrėtas jų reitingas. Jeigu svarstymo procesas nebus baigtas per protingą laiką ar įmonės netenkins sprendimas, apie tai ji turėtų informuoti ministeriją", – ragino D.Lapinskas.

Tiesa, staigiai reaguodami į draudikų akibrokštą, kai kurie verslininkai problemą sprendė savo jėgomis. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites šalies vežėjams pavyko susitarti su mokėjimo už degalus korteles administruojančiomis užsienio bendrovėmis ir užsitikrinti, kad paslauga ir toliau būtų teikiama.

Iškilo nauja grėsmė

Vos spėjusi atgauti kvapą po šio smūgio, Lietuva sulaukė įspėjimo iš tarptautinės reitingų agentūros "Standard & Poor's". Ji praėjusią savaitę pradėjo ilgalaikio šalies skolinimosi reitingo BBB, kuris gali būti sumažintas, peržiūrą.

Be to, agentūra jau sumažino skolinimosi reitingus šalims kaimynėms – Estijai ir Latvijai. Pastarosios reitingas – BB – yra žemiau vadinamojo investavimo lygmens ir reiškia gana didelę riziką prarasti šiai šaliai paskolintus pinigus. Jeigu būtų sumažintas Lietuvos reitingas, ji atsidurtų ant to paties laiptelio kaip ir Latvija.

Kol kas gretinti Lietuvą su Latvija ankstoka. Kaip pabrėžė T.Andrejauskas, neigiama reitingo perspektyva dar nereiškia, kad reitingas bus neišvengiamai sumažintas. "Pastaruoju metu Lietuvos kredito reitingai buvo nuolat bloginami, nes blogėjo biudžeto padėtis, makroekonominė situacija. Tačiau reitingo peržiūra nereiškia, kad jis ir toliau bus mažinamas. Tai rodo, kad šalį supa gana daug rizikų, kurios gali turėti įtakos, o gali ir neturėti", – aiškino T.Andrejauskas.

Jeigu reitingas būtų pakeistas, jis pirmiausia paveiktų Vyriausybės galimybes pasiskolinti, o netiesiogiai – ir verslą. "Tokiu atveju Vyriausybei reikėtų skolintis ne už 8–9 proc., o už 12–13 proc. O jeigu Vyriausybė skolinsis už tiek, tai verslas turės skolintis dar brangiau", – apie žemesnio reitingo įtaką šalies ūkiui kalbėjo T.Andrejauskas.

Kreditoriai vertina teigiamai

Vis dėlto apie Lietuvą užsienyje kalbama ne vien negatyviai. Kaip pabrėžė T.Andrejauskas, pastaruoju metu finansų rinkos ir užsienio investuotojai Lietuvą vertina teigiamai: "Visi mano, kad tos palūkanų normos, kurios dabar mokamos už Vyriausybės leidžiamas obligacijas, su kaupu padengia investuotojų prisiimamą šalies riziką", – sakė jis.

Apie daugiau kaip 9 proc. metinių palūkanų, užtikrinančių šalies obligacijų patrauklumą, kalba ir investuotojai. Pavyzdžiui, daugiau kaip trečdalį birželį Finansų ministerijos platintos obligacijų emisijos eurais nupirkusio Vokietijos banko "Landesbank Berlin" fondų valdytojas Lutzas Roehmeyeris tvirtino, kad Lietuvos išleistos obligacijos yra labai patrauklios.

"Lietuvos siūloma obligacijų grąža regione yra viena geriausių, o šalies skola, skaičiuojama nuo bendrojo vidaus produkto, yra viena mažiausių. Valstybė paprasčiausiai kenčia dėl bendrų viso Baltijos šalių regiono problemų", – naujienų agentūrai "Bloomberg" teigė investuotojaā.

Dabar skolintųsi pigiau

T.Andrejauskas neabejojo, kad jeigu Lietuva nuspręstų platinti naują obligacijų emisiją, ji būtų ganėtinai paklausi, o pasiskolinti esą pavyktų pigiau, nes šalies rizika linkusi mažėti. Jo manymu, naują obligacijų emisiją Lietuvai šiuo metu pavyktų išplatinti už 8–8,5 proc. metinių palūkanų.

"Finansų rinkos Lietuvai už tas palūkanas skolino ir skolins. Nemanau, kad ateityje padėtis blogės, ekonomikos nuosmukis nebeturėtų didėti. Kita vertus, Lietuvos skola skaičiuojant pagal bendrąjį vidaus produktą yra viena mažiausių Europoje", – sakė T.Andrejauskas.

Aišku, kreditoriai kitaip kalbėti greičiausiai ir negalėtų. Tačiau verta atminti, kad šaliai tokie "paplekšnojimai per petį" gana brangiai atsieina. Dienraštis praėjusią savaitę rašė, kad skolintis iš privačių kreditorių Lietuvai kainuoja kone penkis kartus brangiau už Latvijai suteiktą tarptautinių institucijų pagalbą.

Ir nors šalies Vyriausybė guodžiasi galimybe savarankiškai įgyvendinti įvairius biudžeto karpymus, ekspertai pabrėžia, kad net ir sulaukus tarptautinės pagalbos, vargu ar reikėtų dar labiau susiveržti diržus.

Apie reitingus

"Euler Hermes" naudoja šešių reitingų – AA, A, BB, B, C, D – rizikos vertinimo sistemą. Aukščiausi reitingai skiriami politiškai ir ekonomiškai stabilioms šalims, kurios atsparios neigiamam išorės poveikiui ir turi užtektinai vidinių išteklių kovoti su ekonomikos nuosmukiu. Žemiausi reitingai skiriami itin iš išorės pažeidžiamoms, efektyvių priemonių ar vidinių išteklių kovai su ekonomikos nuosmukiu neturinčioms ar politiškai nestabilioms šalims. Lietuvai skyrus D reitingą, buvo panaikinti kredito draudimai beveik visoms šalies įmonėms o užsieniečiams nusiųstas signalas, kad šalies verslu pasitikėti negalima. Grąžintas C reitingas dar reiškia dideles ekonomikos problemas, tačiau rodo, kad kiekvienos įmonės rizikos laipsnis turi būti vertinamas atskirai.

"Standard & Poor's" naudoja ilgalaikio šalies skolinimosi įverčio sistemą, kurią sudaro šie reitingai: AAA, AA, A, BBB, BB, B, CCC, CC, C, CI, R, SD, D. Pirmi keturi yra investiciniai reitingai ir reiškia toleruojamą riziką, t. y. kad pinigų pasiskolinusi šalies vyriausybė juos sugebės laiku grąžinti. Kiti penki reitingai yra žemiau investicinio lygmens, todėl investuotojai, kurie skolina tokioms valstybėms, susiduria su didele rizika prarasti pinigus. Paskutiniai du reitingai reiškia dalinį ar visišką šalies bankrotą. Beje, kuo reitingas mažesnis, tuo investavimo rizika didesnė ir tuo investuotojai prašo didesnių palūkanų už šaliai skolinamus pinigus.