Lietuviai labiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų nenorėtų turėti bendradarbio homoseksualo ir būtų labiausiai nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų homoseksualius ryšius, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad prie neigiamų nuostatų formavimo prisideda Lietuvos politikai, žiniasklaida ir bažnyčia.

Eurobarometro apklausoje ES gyventojų buvo prašoma skalėje nuo vieno iki 10 įvertinti, kiek patenkinti jie jaustųsi, jei vienas iš bendradarbių būtų gėjus, lesbietė ar biseksualus asmuo. Vienetas reiškia, kad asmuo jaustųsi visiškai nepatenkintas, o 10, kad visiškai patenkintas.

Įvertinimą nuo vieno iki keturių Lietuvoje pasirinko 44 proc. apklaustųjų - daugiausia visoje ES. Bendradarbio homoseksualo taip pat nenorėtų daug rumunų (42 proc.), bulgarų (37 proc.) ir latvių (34 proc.). Įvertinimą nuo 5 iki 6 pasirinko 11 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje, 35 proc. respondentų nurodė atsakymą skalėje nuo 7 iki 10.

Esantys abejingi atsakė 9 proc.

Apklausos duomenimis, 79 proc. lietuvių - daugiausia ES - jaustųsi nepatenkinti, jei jų vaikas turėtų romaną su tos pačios lyties asmeniu.

Tyrimo duomenimis, tolerantiškiausi šiais klausimais ES yra švedai ir olandai.

Eurobarometro apklausa atlikta gegužės 30 - birželio 8 dienomis. Lietuvoje apklausti 1004 respondentai, visoje ES - 27 tūkst. 718 respondentų.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė BNS sakė, kad panašius rezultatus rodo ir Lietuvoje atliekamos apklausos. Pagal jas, homoseksualūs asmenys yra tarp trijų grupių, su kuriomis kaimynystėje labiausiai nenorėtų gyventi Lietuvos visuomenė ir tarp penkių grupių, su kuo nenorėtų kartu dirbti.

Pasak ekspertės, tokias pačias ar net didesnes neigiamas nuostatas lietuviai demonstruoja ir kitų grupių, tokių kaip asmenys su psichikos negalia, musulmonai, pabėgėliai, juodaodžiai, atžvilgiu. Jos teigimu, tai yra tos grupės, su kuriomis gyventojai turi mažiausią tiesioginį kontaktą, nė karto gyvenime nėra sutikę, susipažinę, bendravę, neturi tokių asmenų savo socialiniame rate.

„Už tokių neigiamų nuostatų ir neigiamo požiūrio formavimą daugiausiai atsakomybės tenka Lietuvos politikams bei valstybės pareigūnams, kurie savo viešais pasisakymais ar teisėkūros iniciatyvomis gąsdina visuomenę, didina neigiamus stereotipus konkrečių asmenų grupių atžvilgiu ar kuria visiškai nepagrįstą jų neigiamą įvaizdį. Taip pat prie neigiamų nuostatų gyvavimo ženkliai prisideda ir žiniasklaida, nevengdama skambių, tačiau ne visai tikslių ir dažnai stereotipizuojančių, turinčių neigiamą atspalvį ar net gąsdinačių antraščių. Homoseksualių asmenų atžvilgiu kuriant tokias neigiamas nuostatas didelis vaidmuo tenka ir bažnyčiai“, - BNS trečiadienį sakė J.Guzevičiūtė.

Jos teigimu, geriausias būdas kovoti su tokiomis neigiamos nuostatomis – asmenų švietimas, kvietimas į dialogą, tiesioginį kontaktą.

„Plėsdami savo socialinį ratą, realiai susipažinę su kažkuria iš minėtų grupių, asmenys yra linkę suprasti savo neigiamų išankstinių nuostatų nepagrįstumą bei ima kitaip vertinti visus visuomenės narius, tampa atviresni įvairovei ir kuo įvairesnėms socialinėms visuomenės grupėms aplink mus“, - sakė ji.