Tarp Rokiškio ir Anykščių įsikūrusioje Broniaus Juzelskio sodyboje savaitgalį atšoktos vestuvės, ateinantį savaitgalį čia bus rengiamos krikštynos, įvyks klasės susitikimas ir bus švenčiami du 60-mečiai. Sodybos šeimininkas B. Juzelskis sako, kad būtent dabar, atėjus tikram pavasariui, gerokai išaugo klientų skaičius.

„Šiemet pavasaris vėlavo, o dabar orai pagerėjo, atšilo. Įprastai daugiausia poilsiautojų sulaukiame nuo gegužės vidurio. Užsakymų turime iki spalio mėnesio, užimtumas dabar yra apie 70 proc.“, – skaičiuoja sodybos šeimininkas.

Pasak verslininko, nors sulaukiama nemažai atvykstančių šeimų ir pavienių asmenų, itin gausiai organizuojami darbo, kursiokų ar klasiokų susitikimai.

„Atvažiuoja nemažai šeimų. Pavyzdžiui, atvyksta trys šeimos, 10 žmonių, ir užsisako vieną namą. Praėjusiais metais atvyko šeimų iš Vilniaus ir Kauno, jiems patiko ir šiemet vėl pas mus užsisakė vietas. Bet turime nemažai švenčių – gimtadienių, įmonių švenčių. Pas mus yra apie 100 lovų, todėl turime ir didelių užsakymų“, – LRT.lt pasakojo B. Juzelskis.

Daugiausia į šią sodybą atvyksta tautiečių, nors taip pat sulaukiama kaimynų latvių bei lenkų.

Ką atvykusios šeimos ir pavieniai asmenys veikia kaimo turizmo sodyboje? „Priklauso nuo žmonių poreikių. Vieni žvejoja, nes turime didelį tvenkinį, kiti plaukioja laivu, žaidžia krepšinį ar tinklinį. Turime ir senoviškų automobilių muziejų – daugeliui tai yra labai įdomu. Veiklos užtenka, tikrai nenuobodžiaujame“, – sako sodybos šeimininkas.

Vis dėlto B. Juzelskis pripažįsta, kad kaimo turizmas – sudėtingas verslas, mat išgyventi tik iš šios veiklos yra itin sunku.

Dirbame beveik visus metus – vasarą savaitgaliai būna užimti beveik visi, o žiemą per mėnesį būna užsakytas 1 ar 2 savaitgaliai.

„Manęs daug kas klausia, ar galiu išgyventi iš sodybos. Atsakau: jei kas nors sodybą „nuleistų iš dangaus“ ir nereikėtų statyti, gerinti infrastruktūros, išgyventi būtų galima. Tačiau čia nuolat reikia investuoti – toks šis verslas. Be to, turime gana trumpą sezoną, Lietuvoje geri orai nesitęsia ilgai. Taigi nekeliame kainų, rengiame įvairių pramogų, kad turėtume klientų. Dirbame beveik visus metus – vasarą savaitgaliai būna užimti beveik visi, o žiemą per mėnesį būna užsakytas 1 ar 2 savaitgaliai. Sekasi neblogai, nes dirbame čia jau 10 metų, per metus pas mus apsilanko iki 2 tūkst. žmonių. Dabar galbūt šiek tiek mažiau, gal dėl euro įvedimo“, – svarsto verslininkas.

B. Juzelskis džiaugiasi, kad jų sodyba yra strategiškai geroje vietoje – tarp Anykščių ir Rokiškio. „Mūsų sodyba yra nutolusi per 30 kilometrų nuo Rokiškio, Kupiškio, Anykščių ir Utenos. Atvyksta labai daug aplinkinių, nors nemažai žmonių atvažiuoja ir iš Kauno bei Vilniaus. Neseniai Anykščiuose atidarytas lajų takas – taigi žmonės važiuoja ten, o nakvoja pas mus. Lietuvius taip pat domina Rokiškis – ten važiuoja pažiūrėti bažnyčios, lanko muziejus ir kitus objektus“, – LRT.lt kalbėjo sodybos šeimininkas.

Tuo metu prie Druskininkų ir Lazdijų rajone dvi sodybas turinti Audronė Smaliukienė sako šį savaitgalį apgyvendinusi grupę narų, kurie sugrįš apsistoti ir ateinantį savaitgalį. „Gaila, kad pradėjo žydėti ežeras, tačiau jie turėjo ką veikti. [...] Sulaukiame nemažai lietuvių emigrantų, kurie čia grįžta ilsėtis ir sodybose praleidžia nemažai laiko“, – tikina sodybos šeimininkė.

Ir šioje sodyboje pagrindiniai klientai – lietuviai, nors sulaukiama svečių net iš Šveicarijos. „Ką jie čia veikia? Jiems labai patinka mūsų maistas, išskirtinė gamta, miškai, vanduo. Šveicarai vertina ir mūsų dėmesį jiems. Be to, netoliese yra Druskininkų kurortas“, – tęsia A. Smaliukienė.

Nuo 2005-ųjų kaimo turizmu užsiimanti moteris sako, kad pastaruoju metu atvažiuoja gerokai mažiau rusų, kurie anksčiau, kartu su baltarusiais, buvo pagrindiniai klientai: „Dabar, kalbant apie užsienio turistus, atvyksta lenkų. Turizmo departamentas šiuo metu orientuojasi į kinus, japonus ir kitas šalis. Investuoja didelius pinigus į tarptautines parodas, ieško kontaktų. Man atrodo, kad tai – tuščias važinėjimas.“

Kaip teigia A. Smaliukienė, šiame versle viską išties diktuoja klimatas. „Realiai sezonas trunka 3,5–4 mėnesius, tai yra, nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos, dar šiek tiek rugsėjo“, – skaičiuoja sodybos šeimininkė.

Poilsį nori derinti su aktyviu laisvalaikiu

Jubiliejinis 20-asis Lietuvos kaimo turizmo sezonas bus atidarytas šį trečiadienį. Kaip LRT.lt teigė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas, gegužės 27–28 d. šalyje vyks atviros dienos kaime, kai lankytojams bus atviri beveik 70 ūkių. „Ši akcija vyks ir Latvijoje, ten dalyvauja 115 ūkių. Žmonės iš miestų galės atvykti į kaimą, aplankyti vieną ar kitą ūkį, pamatyti, kaip melžiama karvė, gaminamas sūris ar kepama duona. Startuojam su pakilia nuotaika, kad kaime galima ne tik pamiegoti prie ežero, bet ir pažinti žemės ūkį, parsivežti lauktuvių“, – kalbėjo L. Žabaliūnas.

Asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 650 turizmo sodybų, arba 14 tūkst. apgyvendinimo vietų. Po Lietuvą kasmet keliauja 2,5 mln. turistų, iš jų sodybose nakvoja beveik 800 tūkst.

Kuriuos regionus renkasi lietuviai? „Aukštaitijoje, kur yra daugiausia ežerų, didžiausia ir sodybų koncentracija. Bet kiekviename etnografiniame regione yra tikrai nemažas sodybų pasirinkimas. Galbūt pačiame pajūryje nelabai rasite kaimo turizmo sodybų, tačiau nutolus nuo jūros 15–20 km, prie Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Šilutės, tikrai gausu sodybų, turinčių, ką pasiūlyti. Užtenka sėsti į automobilį ar ant dviračio ir pasiekti vieną ar kitą sodybą, aplankyti ūkį ar paragauti kulinarinio paveldo“, – siūlo L. Žabaliūnas.

Tuo metu PrieEžero.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė sako, kad populiariausios kaimo turizmo sodybos ir poilsinės yra išsidėsčiusios aplink didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną bei Klaipėdą. „Pastebime, jog labai didelio populiarumo tiek pajūryje, tiek prie ežerų, upių sulaukia nedideli nameliai, kempingai, nameliai su pirtele – Karklėje, Šventojoje, prie Platelių ežero, Molėtų, Lazdijų, Alytaus rajonuose“, – dėstė V. Jurkėnienė.

Taip pat žmonės esą renkasi vietas, kur poilsį gamtoje galima derinti su aktyvesniu laisvalaikiu.

„Pavyzdžiui, esant netoli Druskininkų, Birštono, galima nuvykti į SPA, vandens parką, kavines. Praėjusiais metais dideliu turistų traukos centru tapo Anykščiai dėl atidaryto medžių lajų tako. Šis miestas apskritai gali pasiūlyti daug pramogų – Arklio muziejus, „siauruko“ geležinkelis, naujai darytas viešbutis-SPA centras, Puntuko akmuo, kukurūzų labirintai ir t.t. Keista tai, kad Anykščių mieste beveik nėra apgyvendinimo privačiame sektoriuje – butų nuomos, tik sodybose aplink miestą bei viešbučiuose“, – LRT.lt komentavo V. Jurkėnienė.

Stengiasi įtikti klientams

LKTA prezidento teigimu, kaimo turizmo verslas yra platus ir verslininkai siūlo įvairiausio poilsio.

Turizmo versle visuomet reikia parodyti tą „saldainiuką“, dėl kurio pas tave verta atvažiuoti.

„Jei apsiribosime tik apgyvendinimo paslauga ir nakvyne, pasirinkimas bus labai ribotas. Verslininkai yra išradingi, atsiranda inovatyvių produktų, nes kiekvienas turizmo verslas dirba tam, kad jį aplankytų kuo daugiau žmonių, o jei aplankė – kad kuo ilgiau apsistotų. Jei kaimo turizmo sodybos šeimininkas nelabai ką turi pasiūlyti, turistas neturės, ką veikti. Turizmo versle visuomet reikia parodyti tą „saldainiuką“, dėl kurio pas tave verta atvažiuoti. Kai žmonės keliauja po Lietuvą ir lieka nakvoti vienoje ar kitoje sodyboje, pridėtinė vertė yra visai kaimo vietovei, nes, be nakvynės, žmogus domisi istorija, keliauja, kažką aplanko“, – tęsė L. Žabaliūnas.

PrieEžero.lt reklamos specialistė V. Jurkėnienė sako, kad klientai skirtingose sodybose – ne tie patys. Sodybos, kurios nuomoja patalpas vestuvėms, gimtadieniams, konferencijoms, esą dažniausiai jau iki gegužės mėnesio būna rezervavusios visas vietas vasaros savaitgaliams.

„Įprasta, kad vasaromis atšvęsti vestuves į Lietuvą sugrįžta ir emigrantai, nes daugelis jų giminaičių likę Lietuvoje. Kita kategorija – poilsinės, kurios neturi banketo salių ir priima svečius tik poilsiui. Čia populiariausia yra namelių nuoma šeimoms, poroms, nedidelėms draugų kompanijoms. Taip pat pastebime, kad tokį poilsį dažnai renkasi šeimos su daugiau vaikų, nes apgyvendinimas tokiose poilsinėse pigesnis nei, pavyzdžiui, pajūryje“, – LRT.lt sakė V. Jurkėnienė.

Kaip teigė LKTA prezidentas, emigrantai yra itin svarbi kaimo turizmo sodybų klientų dalis: „Nemažai sodybas užpildo žmonės, kurie gyvena emigracijoje ir grįžta vasaros atostogų į Lietuvą. Čia atšvenčia vieną ar kitą šeimos šventę. Kai kurie emigrantai sodybose praleidžia visą vasarą, juos sodybose lanko giminaičiai. Šis klientų segmentas yra labai svarbus kaimo turizmo sodyboms, tikrai ne vienas verslininkas gyvena iš emigrantų“, – tikino L. Žabaliūnas.

Kainos kaimo turizmo sodybose, pasak LKTA prezidento, yra nusistovėjusios, nes sodybos jaučia didelę konkurenciją iš kurortinių centrų, kur infrastruktūra stipriai išvystyta ir pritraukia didelį kiekį turistų. „Konkurencija apgyvendinimo sektoriuje yra ganėtinai stipri, todėl ir kainas reguliuoja rinkos sąlygos, o ne automobilių numeriai, kuriais atvykstama prie vartų. Iš automobilių numerių kainos nebenustatomos“, – tvirtino L. Žabaliūnas.