Brangstantis pragyvenimas ir didėjančios išlaidos neatgraso šalies gyventojų nuo galimybės skolintis. Vis daugiau jų drąsiai ima bankų siūlomas kredito korteles.

Anot "Hansabanko" Vartojamojo finansavimo departamento direktorės Loretos Lapinskaitės, nors pastarąjį pusmetį gerokai sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius, vartojamojo finansavimo rinka šalies bankų sektoriuje vis dar augo.
Gyventojų įpročiai, kaip panaudoti vartojamuosius kreditus, išlieka stabilūs. Pastebėta, kad kredito kortelių turėtojai dažniausiai jas naudoja atsiskaitydami už pirkinius prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, įsigydami kelionių bilietus. O apie 41 proc. gyventojų vartojamąsias paskolas ima norėdami susiremontuoti būstą, 27 proc. – naudotam automobiliui įsigyti, 22 proc. – kasdienio vartojimo reikmėms finansuoti. Likusieji perka naujus baldus ir buities techniką.
"Atkreipėme dėmesį, kad vartotojų poreikiai skiriasi atsižvelgiant į amžių: asmenys iki 30 metų vartojamąją paskolą dažniausiai ima norėdami įsigyti automobilį, o vyresni klientai skolinasi būsto remontui", – patikino L.Lapinskaitė.

Tačiau pastaruoju metu, anot jos, vis daugiau šalies gyventojų įsigyja kredito korteles. L.Lapinskaitės turimais duomenimis, 2007 m. pirmą pusmetį išduodamų kredito kortelių skaičius šalyje išaugo 13 proc., šiemet – 23 proc. Iki šių metų birželio 30 d. tūkstančiui gyventojų teko apie 123 kredito kortelės. Atitinkamu laikotarpiu 2006 m. tūkstančiui šalies gyventojų jų teko apie 51.
"Spartų išduodamų kredito kortelių skaičiaus augimą lėmė ne tiek galimybė pasiskolinti lėšų, kiek kitos kredito kortelės funkcijos, tokios kaip galimybė užsakyti viešbučius, įsigyti prekių internetu ir noras naudotis kitomis paslaugomis. Paprasčiau tariant, kredito kortelės Lietuvoje jau yra savotiškas komforto garantas, ypač vykstantiems į užsienį", – įsitikinusi L.Lapinskaitė.
Vis dėlto, pasak ekspertės, šalies gyventojai ne visada įvertina ir skolinimosi tikslą, ir planuojamą skolintis sumą. Anot jos, svarstyti paskolos galimybę verta tik tuomet, kai planuojamas įsigyti daiktas iš tiesų jo savininkui sukuria pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, kai planuojama investuoti į mokslą, įsigyti ekonomiškesnį automobilį ir norint renovuoti būstą.