Nors šalyje nelaimingų atsitikimų ir vagysčių nemažėja, lietuviai nelinkę drausti savo turto. Jie tai daro pasyviausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų.

Vilnietis Aurimas (pavardė redakcijai žinoma) džiaugiasi turtą suspėjęs apdrausti prieš pat išvykdamas atostogauti. Likus vienai dienai iki šeimos atostogų pabaigos jų būstas sostinėje buvo žaibiškai apvogtas. Ilgapirščiai išnešė itin brangią vaizdo ir garso aparatūrą, daug kitų prabangių daiktų.
"Nors būstą esu draudęs jau ne vienus metus, kaip tyčia prieš pat atostogas baigėsi draudimo sutartis, todėl ją dar spėjau atnaujinti ir tuo labai džiaugiuosi. Labiausiai nustebau dėl to, kad draudimo bendrovė man kompensavo ne tik patirtus nuostolius dėl pavogtų daiktų, bet ir kitą žalą: sudraskytą parketą, suplėšytas užuolaidas, lovų užtiesalus, tad faktiškai su šeima patyrėme tik moralinį išgąstį", – patikino Aurimas.

Metinė draudimo įmoka jam kasmet atsieina apie 400 litų, o patirtus nuostolius bendrovė atlygino per 20 tūkst. litų.

Pavyzdingi estai

Daugelio draudimo ekspertų duomenimis, nelaimingų atsitikimų ir vagysčių labiausiai padaugėja vasarą, kai dukart daugiau gyventojų turto nukenčia nuo vagysčių ir įvairių nelaimingų atsitikimų. Tačiau nepaisant to, draudimo rinkai sezoniškumas įtakos neturi. Gyventojai būstus draudžiasi vos tik juos įsigiję naujos statybos daugiabučiuose arba atlikę kapitalinį remontą. Vis dėlto, pasak specialistų, lietuviai turtą iš visų Baltijos šalių draudžia rečiausiai – tik apie 16 proc. Būsto draudimu pasirūpinę 18 proc. latvių ir net 41 proc. estų. Bendrovės "If draudimas" komunikacijos vadovės Jurgos Lapkaitės duomenimis, menkiausiai Baltijos šalyse apdraustas ir lietuvių namuose laikomas kilnojamasis turtas – vos 5 proc. gyventojų yra pasirūpinę apsauga. Šį turtą su būstu dažniausiai draudžia estai – 23 proc.
"Daugelis lietuvių įsitikinę, kad draudimas yra brangi paslauga, todėl taupydami pinigus būsto nedraudžia. Be to, atkreipėme dėmesį, kad Lietuvoje namus dažniausiai draudžiasi būsto paskolas pasiėmę gyventojai – juos taip daryti įpareigoja bankas", – sakė J.Lapkaitė.

Nesuvokia, ką apsidraudė

Drausdami turtą žmonės dažniausiai pasirenka draudimą tik nuo pagrindinių rizikų: ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir vagystės.
"Pagal statistinius duomenis daugiausia nelaimių namuose sukelia vanduo: vasarą – smarkios liūtys, rudenį – prieš šildymo sezoną trūkę vamzdžiai. Žinoma, rečiausiai būna, bet didžiausius nuostolius sukelia gaisrai, jie per keliolika minučių gali suniokoti dešimtmečius kauptą turtą. Dažniausiai tokiais atvejais 100 proc. atlyginti žalos draudimo bendrovėms nepavyksta", – sakė J.Lapkaitė.
Ne visi apdraudę būstą asmenys tiksliai žino, kokiu atveju jie gali gauti draudimo kompensaciją.
"Dažnai tik būstą apsidraudęs klientas tikisi, kad draudimo bendrovė kompensuos ir išlaidas už pavogtą televizorių, tačiau dėl prarasto ar namuose sugadinto esančio turto nuostoliai atlyginami tik tuomet, jei žmogus pasirinko ir namų, tai yra kilnojamojo turto, draudimą", – paaiškino J.Lapkaitė.

Kaime draudžiasi aktyviau

Pasak bendrovės "Lietuvos draudimas" Privačios rizikos skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, kaimuose žmonės turtą draudžiasi gerokai dažniau nei miestuose.
"Nelaimių kaimuose įvyksta kur kas dažniau nei miestuose, todėl ir ten gyvenantieji labiau suinteresuoti būsto draudimu", – patikino V.Krencius.
Vis dėlto, pasak jo, itin dažnai gyventojai turtą draudžia ne visu draudimu. "Kai kurie klientai mano, kad draudimo bendrovių jiems rekomenduojama suma per didelė, todėl paprašo ją sumažinti, o tai yra didžiausia klaida. Tik tuomet, kai būstui padaroma žala, jie supranta draudimo sumos svarbą, nes tada ir išmoka išmokama ne visa. Be to, kartais gyventojams ir patiems būtina nustatyti turto vertę – tai yra apsidrausti didesne, nei siūlo draudimo bendrovė, suma", – pabrėžė V.Krencius.
Vidutinė turto draudimo įmoka, pasak draudimo ekspertų, Lietuvoje siekia 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, didesnė daugiau nei 27 kartus. 2007 m. ji siekė 4666 litus.

Skaičiai ir faktai

9 iš 100 būstų savininkų turtą praranda dėl vagysčių.
4 iš 100 būstų savininkų yra užpilami kaimynų.
2 iš 100 būstų savininkų turtą praranda dėl gaisrų.
Per pastaruosius dvejus metus vagysčių skaičius padaugėjo 15 proc.
Kasmet didėja vidutinė žala, padaroma per vagystę. Šiuo metu ji svyruoja nuo 3500 iki 4000 litų.