Latvijos spauda juokiasi, kad garsi lietuviška degtinė gaminama iš latviško spirito. Tik vėliau Lietuvoje susigriebta, kad šalies gyventojai iš tiesų nežino tikrosios produktų ar jų sudedamųjų dalių kilmės.

Suabejojo degtindariais

Šią savaitę Latvijos žurnalistai narpliojo lietuviškos degtinės gamybos subtilybes. Kaimynai džiūgavo, kad pernai net 80 proc. latviško spirito nupirko lietuviai. Konstatavus, kad esą net kas antras lietuviškos degtinės butelis pagamintas iš latviško etilo alkoholio (spirito), suabejota, ar tokia produkcija gali būti vadinama originalia lietuviška degtine.

Latvių abejonės pasiekė ir Seimą. Tokį pat klausimą vakar viešai iškėlė parlamentaras Almantas Petkus. "Logiška, kad ekonominiu sunkmečiu mūsų šalies bendrovės ieško efektyviausių gamybos būdų, tačiau šalies įstatymais numatyta, kad terminu "Originali lietuviška degtinė" gali būti vadinama degtinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 tūrio proc. ir kurios gamybai naudojamas spiritas turi būti rektifikuotas, ne žemesnės nei "Liuks" rūšies, pagamintas iš Lietuvos Respublikoje užaugintų grūdų. Įstatymuose numatyta, kad visi degtinės gamybos technologiniai procesai turi būti atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje. O ši degtinė gaminama iš latviško spirito", – stebėjosi parlamentaras.

Jo nuomone, gamintojai pažeidžia įstatymus ir apgaudinėja vartotojus.

Lietuviškas spiritas netinka

Išgirdęs tokius kaltinimus Algirdas Čiburys, bendrovės "Stumbras", gaminančios "Originalią lietuvišką degtinę", rinkodaros direktorius, tik šyptelėjo.

"Abejonės, ar mūsų įmonės gaminama degtinė gali būti vadinama lietuviška, man atrodo daugiau nei keistos. Įstatymai labai griežtai nurodo reikalavimus, kurių turi laikytis gamintojas. Yra atsakingos tarnybos, kurios tuo rūpinasi ir kontroliuoja. Iki šiol jokių pretenzijų nebuvome sulaukę", – negalėjo atsistebėti įmonės atstovas.

Jis akcentavo, kad visi degtinės gamybos procesai vyksta Lietuvoje. Tačiau kai kurias sudedamąsias dalis, be to, butelius, kamštelius ir pan. įmonė kartais atsiveža iš kitų šalių. Taip elgiasi ir kiti gėrimų gamintojai.

Pašnekovas pripažino, kad įmonės produkcija gaminama iš importuojamo etilo alkoholio, tačiau nebūtinai pagaminto Latvijoje. "Stumbras" spirito atsiveža ir iš Austrijos, Vokietijos ar kitų ES šalių.

"Mūsų įmonė laikosi visų numatytų reikalavimų ir gamina lietuvišką degtinę iš Lietuvoje užaugintų grūdų – taip, kaip ir numato šalies įstatymai. Mūsų technologai ypač atidžiai kontroliuoja spirito gamybos procesą. Pagrindinis kriterijus – kokybė", – kalbėjo A.Čiburys, kilusioje diskusijoje įžvelgdamas "konkurentų rinkodaros triukų".

Lietuviško spirito kokybė "Stumbro" netenkina, o pačiai įmonei gaminti etilo alkoholį nerentabilu.

Lenkiškos mėsos antplūdis

Seimo narys A.Petkus įsitikinęs, kad Lietuvos vartotojai iš tikrųjų nežino ir kitų maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių kilmės. Tai esą akivaizdžiai iliustruoja mūsų šalies rinką užplūdusi lenkiška vištiena ir jos populiarumas.

"Parduotuvėse mes, deja, nežinome paukštienos ir kitos mėsos kilmės", – pareiškė parlamentaras.

Statistika liudija, kad į Lietuvą iš Lenkijos paukštienos pernai įvežta 65 proc. daugiau nei 2007 m., net 7,3 karto daugiau šios mėsos įvežta šių metų sausį. Iš viso mūsų šalyje buvo pagaminta 59,1 tūkst. t paukštienos produkcijos, o importuota net 31,5 tūkst. t paukštienos už beveik 132 mln. litų. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo pagaminta 50,4 tūkst. t kiaulienos, o importuota 73 tūkst. t už beveik 466 mln. litų.

"Santykis verčia susimąstyti, ar mes tikrai nesirinktume būtent mūsų šalyje pagamintos paukštienos, jei žinotume, ką valgome? Manau, kad mūsų šalies vartotojams būtų svarbu žinoti produkto kilmę prieš renkantis, netgi šio ekonominio sunkmečio laikotarpiu", – kalbėjo A.Petkus.

Jis kreipėsi į premjerą A.Kubilių ir paragino Vyriausybę patvirtinti aiškiai reglamentuotą tvarką, kuri nusakytų, kaip tinkamai pirkėjas turi būti informuojamas, kad jis perka lietuviškos kilmės prekę. Taip pat siūloma numatyti griežtesnę atsakomybę gamintojams ir prekybininkams už tai, kad nesilaiko šios tvarkos, netinkamai ženklina prekes ir klaidina vartotojus.

Įstatymams nenusižengta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai buvo linkę apginti šalies gamintojus dėl metamų kaltinimų. Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Baranauskienė dienraščiui teigė, kad teisės aktuose reikalaujama, jog degtinės gamintojai nurodytų pagrindinės žaliavos – grūdų – kilmę. Tačiau nereikalaujama nurodyti, kurioje šalyje jie perdirbti.

"Mes griežtai kontroliuojame, ar tikrai grūdai perkami iš Lietuvos gamintojų, kaip jie gabenami į užsienį ir kaip įvežamas etilo alkoholis", – sakė R.Baranauskienė, akcentuodama, kad Lietuvos degtindariai laikosi šių reikalavimų.

Tačiau įstatymai visai kitaip reglamentuoja mėsos produktų kilmės ženklinimą. Tik parduodant šviežią mėsą reikalaujama nurodyti jos kilmės šalį. O kai, sakykime, iš lenkiškos kiaulienos Lietuvoje pagaminama dešra, ši jau tampa lietuviška produkcija. Tokius reikalavimus yra nurodžiusi ES. Beje, Briuselyje šiuo metu dar tik diskutuojama, ar nevertėtų įpareigoti gamintojų nurodyti visas sudedamąsias dalis. Idėja pagirtina, tačiau spėliojama, kokio dydžio etiketes tektų klijuoti, kad tilptų visa informacija.