- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradicinės lietuviškos duonos rūšys – populiarios, tačiau vien jų lietuvių skoniui nebepakanka. Šiuolaikiški vartotojai renkasi naujų skonių duoną.
Daugiau kaip 100 tūkst. tonų duonos per metus suvalgantys tautiečiai vis drąsiau savo stalui ieško naujų skonių, o gamintojai suka galvą, ką moderniam vartotojui pasiūlyti.
Paragavę svetur, nori ir namie
Grūdais ar saulėgrąžomis paskaninta duona jau seniai jokia naujiena parduotuvių lentynose. Šių kepinių populiarumas verčia gamintojus žengti toliau ir pasiūlyti naujų. Bemielė, džiovinta, pagardinta spanguolėmis – tai tik keletas iš naujų duonos gaminių.
Pasak maisto apžvalgininko Andriaus Užkalnio, nors lietuviai ir labai didžiuojasi savo tradicine duona, besikeičiančiu skoniu stebėtis nereikėtų. Keliaujame vis daugiau, svetur išbandome kitokių gaminių nei esame pratę, o paskui to, kas patiko, ieškome ir savo šalyje.
„Šiandien žmonės iš Lietuvos keliauja, ragauja kitų šalių produktus, įpranta prie jų ir turi teisėtą lūkestį namie rasti ką nors panašaus į tai, ką valgė ten. Tai prigimtinė laisvo žmogaus teisė ir konstitucinis įprotis – atsivežti iš užsienio naujų skonių ir reikalauti jų namie, galbūt net kumščiu trankant į stalą“, – sako A. Užkalnis.
Gamintojai eksperimentuoja
Daugiausia mūsų šalyje iškepama tradicinės juodos ir baltos duonos. Dar ne taip seniai įdomesnių duonos gaminių mūsų šalies prekybos vietose nebuvo lengva rasti. Tačiau pastaruoju metu gamintojai skuba užimti vis daugiau nišų duonos gaminių rinkoje.
„Duonos rinkoje vartotojams pradeda trūkti išskirtinių, netgi gurmaniškų gaminių. Tai skatina mūsų technologus žengti mažai pramintais takais. Vienas iš rezultatų – po bandymų ir eksperimentų atsiradusi nauja gaminių linija „Miltė“, kuriai panaudoti viso grūdo miltai. Pirmą kartą pasiūlėme rinkai tokias rūšis kaip tamsi duona su spanguolėmis, sumuštinių duona su moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis ir linų sėmenimis. Taip pat šviesi nesaldinta duona, kuri atitinka griežčiausias ES mitybos rekomendacijas“, – pasakojo „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Užsienio patirtis pritaikyta Lietuvoje
Anot A. Kurganovo, tam tikras receptų naujoves įkvepia ir vartotojų poreikis specializuotiems produktams. Pavyzdžiui, kad mielėms alergiški valgytojai galėtų rinktis bemielę duoną, sergantys diabetu ar norintys mažinti cukraus kiekį – nesaldintą duoną. Apskritai lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik duonos skoniui, bet ir sudėčiai, ieško sveikiausių kepinių, tačiau kartais trūksta žinių ar informacijos apie gaminius. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Islandijoje plačiai naudojamas mitybos „Rakto skylutės“ ženklas, kuriuo žymimi produktai turi atitikti griežtus reikalavimus dėl mažesnio riebalų, cukraus ir druskos bei didesnio maistinių skaidulinių medžiagų kiekio.
A. Kurganovas džiaugėsi, kad vienas iš jo atstovaujamos įmonės gaminių – šviesi nesaldinta duona – žymima tik šiemet Lietuvoje įteisintu, tačiau Skandinavijos šalyse itin populiariu „Rakto skylutės“ simboliu. Tikimasi, kad toks ženklinimas prigis ir ateityje juo bus ženklinama vis daugiau gaminių. Savo ruožtu vartotojams, turintiems specialių poreikių, turėtų būti paprasčiau orientuotis parduotuvių lentynose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...