Tradicinės lietuviškos duonos rūšys – populiarios, tačiau vien jų lietuvių skoniui nebepakanka. Šiuolaikiški vartotojai renkasi naujų skonių duoną. 

Daugiau kaip 100 tūkst. tonų duonos per metus suvalgantys tautiečiai vis drąsiau savo stalui ieško naujų skonių, o gamintojai suka galvą, ką moderniam vartotojui pasiūlyti. 

Paragavę svetur, nori ir namie

Grūdais ar saulėgrąžomis paskaninta duona jau seniai jokia naujiena parduotuvių lentynose. Šių kepinių populiarumas verčia gamintojus žengti toliau ir pasiūlyti naujų. Bemielė, džiovinta, pagardinta spanguolėmis – tai tik keletas iš naujų duonos gaminių. 
 
Pasak maisto apžvalgininko Andriaus Užkalnio, nors lietuviai ir labai didžiuojasi savo tradicine duona, besikeičiančiu skoniu stebėtis nereikėtų. Keliaujame vis daugiau, svetur išbandome kitokių gaminių nei esame pratę, o paskui to, kas patiko, ieškome ir savo šalyje.
 
„Šiandien žmonės iš Lietuvos keliauja, ragauja kitų šalių produktus, įpranta prie jų ir turi teisėtą lūkestį namie rasti ką nors panašaus į tai, ką valgė ten. Tai prigimtinė laisvo žmogaus teisė ir konstitucinis įprotis – atsivežti iš užsienio naujų skonių ir reikalauti jų namie, galbūt net kumščiu trankant į stalą“, – sako A. Užkalnis.
 
Gamintojai eksperimentuoja

Daugiausia mūsų šalyje iškepama tradicinės juodos ir baltos duonos. Dar ne taip seniai įdomesnių duonos gaminių mūsų šalies prekybos vietose nebuvo lengva rasti. Tačiau pastaruoju metu gamintojai skuba užimti vis daugiau nišų duonos gaminių rinkoje.
 
„Duonos rinkoje vartotojams pradeda trūkti išskirtinių, netgi gurmaniškų gaminių. Tai skatina mūsų technologus žengti mažai pramintais takais. Vienas iš rezultatų – po bandymų ir eksperimentų atsiradusi nauja gaminių linija „Miltė“, kuriai panaudoti viso grūdo miltai. Pirmą kartą pasiūlėme rinkai tokias rūšis kaip tamsi duona su spanguolėmis, sumuštinių duona su moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis ir linų sėmenimis. Taip pat šviesi nesaldinta duona, kuri atitinka griežčiausias ES mitybos rekomendacijas“, – pasakojo „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
 
Užsienio patirtis pritaikyta Lietuvoje

Anot A. Kurganovo, tam tikras receptų naujoves įkvepia ir vartotojų poreikis specializuotiems produktams.  Pavyzdžiui, kad mielėms alergiški valgytojai galėtų rinktis bemielę duoną, sergantys diabetu ar norintys mažinti cukraus kiekį – nesaldintą duoną.  Apskritai lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik duonos skoniui, bet ir sudėčiai, ieško sveikiausių kepinių, tačiau kartais trūksta žinių ar informacijos apie gaminius. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Islandijoje plačiai naudojamas mitybos „Rakto skylutės“ ženklas, kuriuo žymimi produktai turi atitikti griežtus reikalavimus dėl mažesnio riebalų, cukraus ir druskos bei didesnio maistinių skaidulinių medžiagų kiekio.
 
A. Kurganovas džiaugėsi, kad vienas iš jo atstovaujamos įmonės gaminių – šviesi nesaldinta duona – žymima tik šiemet Lietuvoje įteisintu, tačiau Skandinavijos šalyse itin populiariu „Rakto skylutės“ simboliu. Tikimasi, kad toks ženklinimas prigis ir ateityje juo bus ženklinama vis daugiau gaminių. Savo ruožtu vartotojams, turintiems specialių poreikių, turėtų būti paprasčiau orientuotis parduotuvių lentynose.