Net devyni iš dešimties tautiečių renkasi lietuvišką mineralinį vandenį. Importuojama produkcija daug simpatijų nesulaukia – lygiai kaip ir lietuviškas vanduo kol kas įtinka nedaugelio užsieniečių skoniui. Konkuruodami mineralinio vandens gamintojai nuogąstauja, kad užsitęsus krizei jų gretos gali sumažėti.

Dominuoja vietos gamintojai

Prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairiausių mineralinio vandens butelių, tačiau populiariausia išlieka vietos gamintojų produkcija.

"Lietuviai – patriotiški ir nostalgiški, jie renkasi laiko patikrintus gaminius, o mineralinio vandens rinkoje užsienio gamintojams įsitvirtinti nepavyko", – sakė Nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacijos prezidentas Eligijus Survila.

Maždaug 90 proc. mūsų šalyje parduodamo mineralinio vandens yra lietuviškas.
Pasak bendrovės "Birštono mineraliniai vandenys" komercijos direktoriaus Roberto Šnaro, lietuviai išrankūs, produktą renkasi pagal kokybę, kilmę. Tyrimai rodo, kad šios įmonės mineralinį vandenį vartotojai laiko kokybišku, nes vertina įmonės tradicijas, žino Birštono šaltinių istoriją.

"Vartotojai dažnai renkasi vandenį norėdami ne tik numalšinti troškulį, bet ir papildyti organizmą reikalingomis mineralinėmis medžiagomis", – pabrėžė R.Šnaras.

Krizė pasiglemš silpnesnius

Nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacijos duomenimis, pastarąjį pusmetį mineralinio vandens šalyje parduota mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
"Pajutome, kad vartotojų perkamoji galia sumažėjo, ekonomikos lėtėjimo padariniai jau juntami ir mūsų rinkoje. Nežinia, kiek ši recesija truks", – kalbėjo E.Survila.

Lietuvoje, anot jo, visada buvo daug mineralinio vandens gamintojų – daugiau negu reikia. 1995 m. mineralinį vandenį pilstė per 40 bendrovių. Šiandien tokį vandenį gamina šešios įmonės.

"Mūsų vidaus rinka maža. Net tiek gamintojų, kiek yra dabar, yra per daug. Juolab kad ir aludariai bei pienininkai pradeda domėtis galimybėmis žengti į vaisvandenių rinką", – konkurencinę aplinką vertino E.Survila.

Jo nuomone, užsitęsus recesijai kai kurie silpnesni mineralinio vandens gamintojai bus priversti trauktis iš rinkos.

Bendrovės "Druskininkų rasa" komercijos direktorius Aurelijus Sinkevičius prognozavo, kad kai kurie smulkūs gamintojai susijungs, kiti bankrutuos.
"Net didžiausiose rinkose, pavyzdžiui, Vokietijoje, yra mažiau gamintojų", – palygino A.Sinkevičius.

Eksporto galimybės – ribotos

Anot E.Survilos, mineralinio vandens gamintojams įsiūlyti savo produkciją užsienio pirkėjams kur kas sunkiau nei, pavyzdžiui, mėsos ar pieno pramonės atstovams. Didelius atstumus gabenti sunkaus ir pigaus produkto tiesiog neapsimoka. Juolab kad ir beveik nėra galimybių pranokti užsienio gamintojus.

"Kiekviena valstybė pasigamina mineralinio vandens, čia stebuklų nėra, todėl naujoje rinkoje įsitvirtinti sunku", – pabrėžė E.Survila.

Kai kurios bendrovės dalį produkcijos eksportuoja į užsienį, tačiau ne į prekybos centrus, o į etnines parduotuves. Paprastai lietuviškas mineralinis vanduo keliauja į Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, kur didesnės lietuvių ar rusakalbių bendruomenės.
"Birštono mineraliniai vandenys" į užsienio rinkas žengė su natūraliu mineraliniu vandeniu "Vytautas" ir "Birutė". Jie gabenami į JAV, Angliją, Airiją, Latviją ir Rusiją. Iš eksporto bendrovė gauna apie 5 proc. pajamų.

"Druskininkų rasa" trečius metus mineralinį vandenį "Rasa" eksportuoja į Latviją ir Estiją. Per šį laikotarpį įmonei pavyko užimti 6–8 proc. šių šalių mineralinio vandens rinkos. Įmonė turi ambicijų sustiprinti pozicijas kitose Baltijos šalyse ir pradėjo vykdyti naują plėtros programą.

Išsiskiria gydomosiomis savybėmis

Ekspertai sako, kad visose šalyse gaminami mineraliniai vandenys yra panašaus skonio ir kokybės, išsiskiria tik Prancūzija – šios šalies kalnų vandenys yra pripažinti ir laikomi aukščiausios kokybės produktu.

"Stalo vandens kategorijoje lietuviai iš kitų šalių niekuo neišsiskiria ir niekuo nenusileidžia, tačiau gydomųjų mineralinių vandenų turime išskirtinių", – aiškino E.Survila.

Jo nuomone, prie gydomųjų galima priskirti "Vytautą" ir "Birutę". Gydomieji mineraliniai vandenys paprastai stipriau mineralizuoti, o skonio savybes kiekviena šalis taiko prie šalies gyventojų įpročių.

Šalies turtas – mineralinis vanduo

Valstybė Registruota mineralinių vandens rūšių

Airija 15
Australija 54
Austrija 33
Baltarusija 2
Belgija 44
Brazilija 74
Bulgarija 12
Čekija 32
Čilė 7
Danija 18
Egiptas 14
Graikija 30
Gruzija 8
Ispanija 169
Italija 585
Izraelis 7
Japonija 16
Jungtinė Karalystė 152
JAV 183
Kinija 66
Kipras 3
Kroatija 16
Kuba 1
Latvija 4
Lenkija 58
Lietuva 15
Nyderlandai 19
Norvegija 11
Prancūzija 214
Rusija 44
Suomija 14
Švedija 13
Ukraina 17
Vokietija 497
Šaltinis: www.mineralwaters.org

Lietuvoje pagaminta mineralinio vandens (mln. litrų)
2005 m. 131,8
2006 m. 164,7
2007 m. 183,7
2008 m.* 128,1
* per 8 šių metų mėnesius
Šaltinis: Statistikos departamentas

Mineralinio vandens eksportas ir importas (mln. litrų)

Metai Eksportas Importas
2006 19,4 37,8
2007 21,4 40,7
2008 (7 mėn.) 12 20,4
Šaltinis: Statistikos departamentas

Pirmieji degustavo kryžiuočiai

Birštono mineraliniai šaltiniai žinomi jau nuo viduramžių (XIV a.). Tuomet pirmą kartą kryžiuočių žvalgų pranešimuose Birštonas paminėtas kaip "sodyba prie sūraus vandens".

Pirmi Birštono mineralinių vandenų cheminiai tyrimai atlikti 1843 m., nors gydomasis šių vandenų poveikis pastebėtas anksčiau. 1851 m. Vilniaus universiteto profesorius Adolfas Abichtas tyrinėjo šiuos vandenis ir nustatė, kad jie tinkami daugeliui ligų gydyti.
Mokslininkams įrodžius, kad natūralūs mineraliniai vandenys "Vytautas" bei "Birutė" ir ne kurorto sąlygomis gali būti sėkmingai naudojami ligoms gydyti ir prevencijai, imta šiuos vandenis pilstyti ir pritaikyti plačiai naudoti. Birštono mineralinių vandenų įmonė įkurta 1924 m.

Šaltinis: "Birštono mineraliniai vandenys"