- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 šalių. Netrukus mūsų produktus perkančių šalių geografiją papildys Kanada ir dar mažiausiai septynios valstybės. O eksporto mastai pernai gerokai padidėjo, nepaisant COVID-19 pandemijos iššūkių.
Pandemija nepaveikė
Statistika byloja, kad 2020 m. mūsų verslas buvo atsparus COVID-19 pandemijos iššūkiams: palyginti su 2019 m., lietuviškų gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat praėjusių metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų – t.y. pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių eksporto kiekiai.
"Maisto produktų prekyba išliko stipri su ES valstybėmis, taip pat Ukraina, JAV, Uzbekistanu, Moldova, Izraeliu, Kazachstanu, Kinija, Vietnamu, Pietų Afrika ir kitomis šalimis", – 2020-ųjų pasiekimus komentavo jis.
Apibendrinti statistikos duomenys rodo, kad 2020 m. pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. t). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimas (eksportuota 12,8 tūkst. t), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas. O žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. t) nei 2019-aisiais. Mūsų šalies įmonės 2020 m. užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) – jo eksportuota 9,9 tūkst. t.
"Džiugina, kad eksporto augimo tempai dėl iššūkiu visiems tapusios pasaulinės pandemijos nekrito, ir tai patvirtina, kad Lietuvos gamintojai tarptautinėse rinkose yra puikiai įsitvirtinę. Epidemiologinei situacijai išliekant nepalankiai, VMVT ir jos departamentų specialistai dirba didelės rizikos sąlygomis ir darbą organizuoja, kad turimų pajėgumų nepristigtų. Vykdoma valstybinė kontrolė ir priežiūra gyvūninio maisto įmonėse, ūkiuose, skerdyklose, importo ir tranzito kontrolė pasienio veterinarijos postuose, kad darbas sertifikuojant eksporto siuntas dėl COVID-19 situacijos nestrigtų", – teigė VMVT vadovas.
110 – mažiausiai į tiek pasaulio šalių Lietuva eksportuoja vien maisto produktus.
Svarbus Kanados įvertinimas
VMVT praėjusią savaitę iš Kanados maisto inspekcijos agentūros (CFIA) sulaukė patvirtinimo apie šios agentūros vykdyto audito dėl mėsos ir jos produktų eksporto procedūrų užbaigimą. Taip oficialiai pabaigtas dar prieš dvejus metus Lietuvoje pradėtas auditas. Bendrosios audito išvados yra labai palankios: mūsų šalies valstybinė veterinarinė ir maisto saugos kontrolė bei įmonių diegiamos savikontrolės sistemos atitinka Kanados keliamus reikalavimus.
Lietuvoje atlikto audito metu ekspertai vertino VMVT vykdomą valstybinę mėsos kontrolę, taip pat buvo audituotos šalies paukščių, galvijų ir kiaulių skerdyklos bei dvi mėsos perdirbimo įmonės. Norą eksportuoti savo produkciją į Kanadą dar 2019 m. buvo pareiškę iš viso septyni Lietuvos mėsos gamintojai.
Beje, 2019 m. vasario mėnesį Kanados ekspertai tikrino ir vertino iš karto keleto ES šalių valstybinės mėsos kontrolės sistemas ir jų efektyvumą. Galutinėje audito ataskaitoje, kurią CFIA paskelbė po atliktos išsamios analizės, nurodoma, kad Lietuvoje, taip pat kaip ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Čekijoje taikoma kontrolė visiškai atitinka Kanados keliamus reikalavimus. Nors dalyje audituotų šalių nustatyti neatitikimai šiuo metu dar neleidžia CFIA patvirtinti bendrai visos ES ir suteikti leidimą eksportuoti mėsą ir mėsos produktus į Kanadą, audito išvadose pažymima, kad šalims, nepriekaištingai atitikusioms keliamus reikalavimus, taip pat ir Lietuvai, bus galimybė sudaryti dvišalius susitarimus dėl leidimo į Kanadą eksportuoti mėsą ir jos produktus.
Vien maistas – į 110 šalių
VMVT direktorius D.Remeika, apibendrindamas praėjusių metų eksporto situaciją, akcentavo, kad mūsų šaliai labai svarbu skatinti eksportą, todėl VMVT nuolat siekia, kad būtų atvertos naujos rinkos produkcijai iš Lietuvos: "Pavyzdžiui, per 2020 m. atnaujinta arba naujai suderinta net 18 veterinarinių sertifikatų, skirtų gyvūninių maisto produktų eksportui."
Praėjusiais metais Lietuva pradėjo derybas dėl paukštienos ir kiaušinių tiekimo į Malaiziją, želatinos – į Uzbekistaną, žuvininkystės produktų – į Kiniją ir Maroką, jautienos subproduktų – į Kiniją. Taip pat derinamas veterinarinis sertifikatas dėl gatavų maisto produktų tiekimo į Sakartvelą. Su Vietnamu deramasi dėl kiaušinių produktų eksporto, su Naująja Zelandija derinami sertifikatai dėl jūrinių ir lašišinių žuvų tiekimo, su Maroku – dėl žuvininkystės produkcijos.
Pernai mūsų šalies įmonės pieno produktus pradėjo tiekti į Dominiką, Kolumbiją, kiaušinius – į Turkiją, gyvūninius produktus – į Ukrainą. Skaičiuojama, kad Lietuva vien maistą eksportuoja į 110 šalių.
Nors plačiausia eksporto geografija didžiuojasi javų pardavėjai, stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, tačiau kelią į užsienio rinkas yra radęs lietuviškas medus, grybai, šaldytos uogos, pagardai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...