Nors rinkoje karaliauja iš Olandijos atvežtos gėlės, ne visi gėlininkai pasidavė konkurencinėje kovoje ir palaidojo lietuvišką gėlių verslą.

Stambesni ūkiai šiltnamiuose augina skinamų gėlių, o pagrindinis verslas – vazoninių bei apželdinimui skirtų gėlių auginimas.

Sundavilės, levandos – Vitalijos ir Algimanto Žemaičių gėlininkystės ūkio naujokės, praneša LTV „Panorama“. O didžiausius plotus užima pelargonijos, surfinijos, jurginai, kitos lietuvio akiai įprastos gėlės. Ūkininkams priklauso daugiau nei trys hektarai Alytaus rajone esančių šiltnamių, pusė jų skirta rožėms, gerberoms, kurios vos tik nuskintos iškeliauja į prekybos centrus.

Šis ūkis ne kartą gavo paramą šiltnamiams statyti ir modernizuoti. Tačiau dabar plėtros neplanuoja. Pasak gėlininkų, valdžia pirmiausia turėtų sumažinti žemės ūkiui PVM.

Kaip „Panoramai“ teigė Žemės ūkio ministerijos atstovai, siūlymai mažinti PVM ar kompensuoti šiltnamiams dalį išlaidų šildymui – atsimuša į tvirtą vyriausybės poziciją niekam nedaryti išimčių.

Daugelis smulkiųjų augina pelningesnes vazonines gėles, dekoratyvius augalus aplinkai želdinti, tačiau stambesnius gėlių ūkius,turinčius po kelis hektarus šiltnamių, kol kas galima suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų.

Gėlėmis užsiimantys ūkininkai, kaip ir kiti žemdirbiai gali pretenduoti į paramą iš Kaimo plėtros programos, ES paramą gauna tik lauke gėles auginantieji. Bet tokių nedaug.

Olandijos gėlių augintojams teikiama tiesioginė ES parama. Tai olandams suteikia pranašumą ir kitų šalių rinkose. Taip pat į Lietuvą   vis daugiau žiedų patenka iš Lenkijos, kur itin mažas PVM.