Gruodį pradėjus veikti antrajai elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos linijai elektros kainos biržoje ir Lietuvoje vis labiau panašės į skandinaviškas, sako elektros sistemos operatorius „Litgrid“. Tačiau ekspertai abejoja, ar didėjantis importas iš šiaurės šalių garantuos stabilesnes rinkos kainas.

Gruodį vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje neviršijo 0,13 Lt už kilovatvalandę, o gruodžio 25 d. net pasiekė žemiausią metų ribą – 0,092 Lt.

Tą dieną pirmą kartą nuo biržos veiklos pradžios visose Baltijos regiono šalių prekybos zonose užfiksuota vienoda energijos kaina. „Litgrid“ specialistai tuos pokyčius sieja su didesniu energijos iš šiaurės šalių importu.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis sakė, kad susidariusią situaciją daugiausiai lėmė atsiradusi antroji jungtis tarp Estijos ir Suomijos, dėl kurios viso Baltijos regiono kainos labai priartėjo prie skandinaviškų.

„Aišku jeigu žiūrėti vidurkius, Skandinavijos kainos dažniausiai yra mažiausios visoje Europoje ir be abejo būna tų šuolių žiemą, kai yra didesnis poreikis, šaltesnis oras, bet taip pat yra ir mažų kainų sezonai, kai yra daug vandens, vėjo, kai yra tų resursų pakankamai, mažesnė paklausa , tos kainos yra gana žemos“, – kalbėjo R. Staniulis.

„Litgrid“ specialistų nuomone, šiemet neturėtų kartotis pernykščio rudens kainų šuoliai, kai tiekėjai ir didieji vartotojai elektrą biržoje pirko gerokai brangiau nei vidutine kaina.

Vartotojų atstovai abejoja ar didesnis skandinaviškos elektros srautas garantuos lietuviams stabilesnes kainas. Esą tiekėjai šiemet jau apsidraudė – ir kainas padidino, ir sutarčių terminus sutrumpino.

Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas pasakojo, jog dabar tiekėjai yra gerokai išsigandę, nes per tą mėnesį neatgavo ką buvo praradę.

„Kiek žinom iš tų, kurie perka, didieji vartotojai jie kalba apie tai, kad 2–3 o gal net 4 centais pabrango, o antras dalykas, tiekėjai bijo sudaryt ilgalaikes sutartis visiems metams, kalba apie pusę metų. Kiti sako netgi tik trim mėnesiams sudarinėja sutartis“, – pasakojo pašnekovas.

Tačiau jis pripažino – po ilgesnio laiko Lietuva pajus žemų skandinaviškos elektros kainų poveikį, ypač kai su šiaurės šalimis mus sujungs kita elektros jungtis – į Švediją „NordBalt“.

Tuomet elektros kainos kur kas mažiau priklausys nuo tiekimo iš Rusijos svyravimų. Pernai elektra Šiaurės šalių biržoje, kuriai priklauso ir Lietuva, kainavo penktadaliu brangiau, nei užpernai, o Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu 2012-taisiais.