- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau dirba 2,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, didžioji dalis darbinasi apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse.
Užimtumo tarnybos BNS pirmadienį pateiktais duomenimis, minėti Ukrainos gyventojai įsidarbino po vasario 24-osios tiek per tarnybą, tiek savarankiškai, jiems siūlomi vidutiniai atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki 2 tūkst. eurų.
Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti 7066 Ukrainos gyventojai.
Pasak tarnybos, be minėtų profesijų, Lietuvoje jau dirba ne vienas IT specialistas, mokytojo, slaugytojo, gydytojo odontologo padėjėjas ir Ukrainos. Penkios Užimtumo tarnybos specialistės iš Ukrainos nuo praėjusios savaitės pabėgėlių centruose Kaune ir Vilniuje sutinka tautiečius ir konsultuoja įdarbinimo klausimais.
„Ukrainiečiai taip pat norėtų dirbti medicinos ir pedagogikos srityse, buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, administratoriais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais ir pan. Tai – dominuojantys pageidavimai darbams. Ne vienas ukrainietis, savo šalyje dirbęs buhalteriu, įsidarbina valytoju. Kol kas tikrai nepastebime išrankumo – dauguma jų siekia kuo greičiau dirbti“, – teigia tarnyba.
Ne vienas ukrainietis, savo šalyje dirbęs buhalteriu, įsidarbina valytoju. Kol kas tikrai nepastebime išrankumo – dauguma jų siekia kuo greičiau dirbti.
Statistikos departamentas antradienį taip pat pradėjo skelbti duomenis apie visų atvykstančių suaugusiųjų karo pabėgėlių iš Ukrainos profesijas. Iš 19 518 registruotų darbingo amžiaus asmenų beveik 16,4 tūkst. yra moterys, beveik 3,2 tūkst. – vyrai.
Dažniausiai nurodytos profesijos yra prekyba (1614 asmenų), vadyba (1612), sveikatos ir ekonomikos sritys (atitinkamai 1591 ir 1508 asmenys). Taip pat populiarios nurodomos profesijos yra kulinarija (1360), apskaita (1303), inžinerija ir statyba (atitinkamai 1149 ir 1049), 1006 asmenys nurodė, kad yra mokytojai, 572 – auklėtojai, 188 – dėstytojai.
Dar 876 asmenys nurodė, kad jų profesija susijusi su mokslu, 729 – su grožio paslaugomis, 705 – su apranga, 660 – su logistika. 785 yra teisininkai, 631 – finansų srities, 610 – viešojo sektoriaus darbuotojai, 585 – elektrikai, 491 karo pabėgėlis informavo, kad yra menininkas. Tarp atvykusiųjų yra ir po kelis šimtus architektų, žurnalistų, sportininkų ir kitų profesijų atstovų.
Tuo metu Užimtumo tarnyba teigia, kad yra pavienių asmenų, kurie įsidarbina į retesnes pozicijas, pavyzdžiui, takelažininkai ir lynų sujungėjai, rinkodaros specialistai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, sociologai, antropologai, ekologijos inžinieriai, geologai ir geofizikai.
„Vidutiniai atlyginimai skirtingose pozicijose skiriasi ir svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų. Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės vidutiniškai pasiruošę mokėti iki 900 eurų. Kvalifikuotose pozicijose atlyginimai, žinoma, didesni. Didžiausi siekia apie 4 tūkstančius eurų“, – nurodė užimtumo tarnyba.
Kadangi Užimtumo tarnyboje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas visiems darbo ieškantiems asmenims, jiems suteikiama galimybė tik pažymėti, jog sutiktų įdarbinti ir ukrainietį.
„Tai – savotiška prevencija dėl diskriminacijos atlyginimų klausimu“, – pabrėžia tarnyba.
Daugiausiai įsidarbinusių kol kas yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didmiesčiuose, tačiau karo pabėgėliai aktyviai darbinasi Druskininkų ir Palangos rajonų savivaldybėse, kiek mažiau – Utenos, Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonų savivaldybėse.
Anot Užimtumo tarnybos, ukrainiečių įdarbinimo procesas vyksta įprasta tvarka, pradedant sveikatos patikrinimu, darbo sutarties pasirašymu, baigiant pranešimu apie įdarbinimą „Sodrai“.
Pabrėžiama, kad darbo sutartis turi būti pateikiama užsienio piliečiui suprantama kalba (dažniausiai ukrainiečių, rusų, anglų). Leidimų dirbti jiems nereikia.
Kadangi jie neturi sukaupę darbo stažo Lietuvoje, nedarbo draudimo išmokos ukrainiečiai gauti negalės, tačiau savivaldybių socialinės paramos skyriai, seniūnijos jiems skiria vienkartines ar kasmėnesines pašalpas. Šių vienkartinių išmokų dydžiai priklauso nuo politiniu sprendimų ir kiekvienoje savivaldybėje gali skirtis.
Lietuvoje iš viso oficialiai registravosi beveik 40,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, dauguma jų – moterys ir vaikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...