„Augintojai turi daug priežasčių artėjančią javapjūtę pasitikti su dideliu optimizmu. Pasėliai laukuose atrodo puikiai, pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos. Tačiau rizikų taip pat yra. Tai ir ekstremalūs temperatūriniai režimai, pasėlius guldančių škvalų tikimybė, nepalankūs lietingi orai derliaus nuėmimo metu“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Jo teigimu, šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.

Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Palyginti, pernai derlingumas siekė 5,4 t/ha. Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.

Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai - 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį.

Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.

Nepaisant optimistinių naujojo pasaulinio derliaus prognozių, grūdų ir rapsų supirkimo kainos gegužės mėnesį Lietuvoje vis dar augo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su balandžio mėnesiu, sparčiausiai paaugo rugių (beveik 11 proc.) ir rapsų kainos (9,1 proc.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rapsų kainos padidėjo net trečdaliu. Maistinių II klasės kviečių kaina per metus padidėjo 11 proc., o pašariniai kviečiai buvo superkami 5 proc. brangiau.