Pasak centrinio banko, apribojimai nėra taikomi su viešuoju sektoriumi susijusiems bendrovės mokėjimams.

„Lietuvos bankas nėra atjungęs „Foxpay“ nuo „Centrolink“ sistemos. Vadovaudamasis „Centrolink“ reglamentu bei gindamas viešąjį interesą, LB šiuo metu yra iš dalies apribojęs „Foxpay“ teises teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per LB valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“, – komentare BNS ketvirtadienį teigė Lietuvos bankas.

„Šie apribojimai yra daliniai ir jie nėra taikomi „Foxpay“ mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi, skirti viešojo intereso užtikrinimui“, – pridūrė LB.

Pirmasis apie tai ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis komentare BNS teigė, kad centrinio banko sprendimas išskirti „Foxpay“ viešojo sektoriaus klientus „galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius“.

„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo, lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „Centrolink“ ribojimo atvejais. (...) Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales“, – teigė S. Galatiltis.

„Taikomi neturtiniai apribojimai akcininkui (Ievai Trinkūnaitei – BNS) neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais, atsižvelgiant į faktą, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo“, – pridūrė jis. 

Vyriausybė birželio 5 dieną nustatė, kad I. Trinkūnaitė dėl savo ryšių su už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu (Viliumi Žideliu) neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.

„Centrolink“ sudaro technines galimybes per LB infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

LB nuo kovo vidurio atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės Ievos Trinkūnaitės patikrinimą. Būtent jai 2022 metais centrinis bankas leido įsigyti finansinių technologijų įmonę.

Pasak BNS turimo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos protokolo, patikrinimas pradėtas gavus informacijos apie galimus „Foxpay“ valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir informacijos saugumo pažeidimus, taip pat gavus skundų ir pranešimų apie galimai neteisėtą jos klientų veiklą ir jų lėšų tvarkymą.