- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) pablogino kovo mėnesį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., o 2024 metais augs 2,7 procento.
Kovą LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,3 proc., o kitąmet – 3,2 procento.
Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomika šių metų pradžioje gerokai vėso, o didžiausią nuosmukį patyrė į eksportą orientuotai pramonė.
„Šiuo metu pramonė didžiausia dalimi prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio, tai viena labiausiai susitraukusių veiklų, gaminanti gerokai mažiau nei leistų potencialas. Beveik trečdalis turimų pajėgumų šiuo metu yra neišnaudojami“, – pristatydamas prognozes pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Vis dėlto, pasak jo, skatinama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų ir grįžtančio vartotojų perkamosios galios augimo ekonomika pradės pamažu atsigauti ir kitąmet BVP augimas turėtų siekti 2,7 procento.
„Vieni didžiausių poveikį ekonomikai darančių veiksnių – gyventojų galimybės vartoti ir lūkesčiai. Pernai kainos kilo kur kas agresyviau nei žmonių pajamos, todėl vartojimas mažėjo. Tačiau artimiausiu metu kryptis turėtų pasikeisti ir vartojimo aktyvumas didės“, – sakė G. Šimkus.
Vieni didžiausių poveikį ekonomikai darančių veiksnių – gyventojų galimybės vartoti ir lūkesčiai.
Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3 proc., o ankstesnė prognozė buvo 4,5 procento.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,9 proc., o kitąmet – 2,7 procento.
LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 7,8 proc., 2024 metais – 7,5 proc. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai 6,6 proc. ir 6,4 procento.
Užimtumas 2023-iaisiais turėtų sumažėti 1,3 proc., o 2024 metais – augti 0,1 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 11,1 proc., o kitais metais – 9,3 procento.
„Artimiausiu metu žymaus užimtumo mažėjimo nenumatoma. Padėtis darbo rinkoje tebėra gera, turiu omenyje dirbančiųjų pozicijas. Darbo užmokestis, net ir neaugant ekonomikai, atlyginimai augo sparčiai“, – sakė G. Šimkus.
LB teigimu, eksportuotojams 2023 metai tebebus sudėtingi ir šis sektorius atsigaus tik metų sandūroje. Šiemet numatomas 3 proc. eksporto nuosmukis, o kitąmet – 2,9 proc. jo plėtra.
G. Šimkus: infliaciją toliau smukdo energijos, maisto žaliavų kainos
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad infliacija Lietuvoje toliau sparčiai krenta – mažiau brangsta ne tik energija, bet ir maistas, todėl šių metų pabaigoje metinė infliacija turėtų siekti apie 3 procentus.
„Kaip ir buvo prognozuota ir siekta, kainų augimo tempai sparčiai lėtėja, metinė infliacija gegužės mėnesį sumažėjo iki 10,7 proc. – tai vis dar per didelė infliacija, bet pokytis ir jo kryptis yra akivaizdi, ypač jeigu palygintume su tuo skaičiumi infliacijos – 23 proc. pernai rugsėjį, kai buvo fiksuotas kainų pikas“ – pirmadienį pristatydamas naujausias LB makroekonomines prognozes sakė G. Šimkus.
Anot jo, žaliavų kainos krenta maždaug tiek, kiek ir tikėtasi, tam įtakos turi tarptautinė ekonominė aplinka, gausesnė žemės ūkio produktų pasiūla.
„Daugelio komponenčių pagreičio kryptis yra tokia pati – kryptingai žemyn. Itin svarbi komponentė – energija – išsiskiria ypatingai sparčiu pagreičiu žemyn. Tai leidžia tikėtis ir tolesnio metinės infliacijos mažėjimo“, – sakė G. Šimkus.
Visgi jis pastebi, kad ne visos kainos smunka žemyn – paslaugų kainos pastaruoju metu augo, tam įtakos turi kylančios darbo sąnaudos, kurios sudaro pagrindinę paslaugų savikainos dedamąją.
Anot G. Šimkaus, įtampos darbo rinkoje formuoja neįprastą situaciją – įmonių veiklos apimtys traukiasi, darbo našumas krenta, o darbo užmokestis tuo pat metu kyla itin sparčiai.
„Tai reiškia, kad pagaminti tą patį produkcijos kiekį kainuoja daugiau, atitinkamai tai reiškia, kad yra spaudimas didinti kainas“, – teigė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją5
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?75
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...