Pasak LB, tokį kainų augimą lėmė tiek su vidaus ekonomine raida labiausiai susijusios kainos (ypač paslaugų), tiek ir besikeičiančios tendencijos pasaulinėse žaliavų, o ypač naftos, rinkose.

Sparčiai pakilusios pasaulinės naftos kainos pernai pasiekė aukščiausią lygį per ketverius metus. Tokį kainų šuolį lėmė nuogąstavimai dėl galimos naftos pasiūlos sutrikimo dėl kilusios įtampos tarp JAV ir Irano, taip pat politinės suirutės kai kuriose naftą gausiai eksportuojančiose šalyse, pavyzdžiui, Venesueloje ar Libijoje.

Šiek tiek daugiau nei pusę infliacijos lėmė grynoji infliacija, rašoma ataskaitoje. Pastarąją lemia su vidaus ekonomine raida labiausiai susijusios kainos, o ypač – paslaugų. Grynoji infliacija, taip pat apimanti pramonės prekių kainas, pernai šiek tiek nukrito.

Tačiau šis sumažėjimas buvo labiausiai paveiktas trumpalaikių veiksnių –susisiekimo oro transportu kainų, kurios 2017 m. vasaros mėnesiais itin daug pakilo, o 2018 m. vasarą dėl bazės įtakos buvo reikšmingai mažesnės negu 2017 m.

Vis dėlto, pasak LB, grynoji infliacija tebebuvo gana stabili – ją ir toliau didinančiai veikė vidaus ekonomikos veiksniai. Pavyzdžiui, stipriai augo darbo atlygis, kuris gerokai viršijo darbo našumo kilimą, ir stabiliai didėjo vidaus paklausa – tai nemenkai prisidėjo prie paslaugų kainų kilimo.

Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas buvo gerokai nuosaikesnis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, pernai nebuvo kilstelėti alkoholinių gėrimų akcizai, o padidintų akcizų tabakui poveikis buvo truputį mažesnis nei ankstesniais metais. Antra, mažėjusios pasaulinių maisto žaliavų kainos ir nemažai kritusios pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainos taip pat prisidėjo prie lėtesnio maisto kainų augimo.

LB teigimu, maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos pernai lėmė kur kas mažesnę dalį infliacijos nei 2017 m.