- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) pirmadienį pristatys maisto kainų analizės, atliktos sausio mėnesį remiantis trečiojo praėjusių metų ketvirčio duomenimis, rezultatus.
LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tyrimo pagrindą sudaro sąnaudų ir kainų pokyčio palyginimas trijuose lygmenyse: maisto produktų gamyba ir tiekimas – tai yra žemės ūkio sektorius, maisto gamyba – pramonės sektorius ir kainos parduotuvėse – mažmeninės prekybos sektorius.
„Analizės rezultatai bus informatyvūs tuo požiūriu – kai lyginame sąnaudų pokyčius su kainomis, tai suprantama, kad kainos yra sudėtingas procesas ir sąnaudų kaita nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kainas. Bet pamatant, kad sąnaudos kito panašiai kaip kainos, jau tam tikras atsakymo lygmuo pasiekiamas, jeigu kalbame apie tai, ar pagrįsta, ar nebuvo kainų kaita“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Dabušinskas.
„Reikia turėti mintyje, kad mes nagrinėjome segreguotas kainas – ne individualių produktų, individualių gamintojų ar pardavėjų, o segreguotas kainas žemės ūkio, pramonės – maisto gamybos ir galiausiais prekybos lygmeny“, – pridūrė jis.
LB analitiko teigimu, nustatant kainas tyrumo autoriai nematė akivaizdžios „pilkos“ zonos: „Iš mūsų palyginimo žemės ūkio sektoriuje kainos augo santykinai labiau nei, mūsų vertinimu, sąnaudos. Reiškia, praėję metai buvo santykinai geri“.
LB vadovas Gediminas Šimkus vasario pradžioje sakė, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų. Anot jo, jos augo ne tik dėl pasiūlos problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl didelės paklausos, ir tai leido perkelti kainų augimą į galutines prekių ir paslaugų kainas daugelyje gamybos grandžių.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, perdirbėjų dalis pieno kainoje parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – augo labiausiai ir siekė 25 proc. Tuo metu pieno gamintojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...