- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje yra susiformavęs paklausos perteklius, kadangi joje tiek pirkėjų pinigų nebuvo nuo paskutinės finansinės krizės 2008–2009 metais, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius. Savo ruožtu NT plėtotojų atstovas tikina, kad tokio rinkos disbalanso dar nėra buvę.
„Paklausos ir pasiūlos disbalansas susiformavo į pasiūlos trūkumo, paklausos pertekliaus pusę. Iš tikrųjų, kai pažiūri į skaičius, kaip pinigai užplūdo NT rinką, tai tokio pinigų antplūdžio nuo finansų krizės laikotarpio nebuvo“, – ketvirtadienį vykstančioje NT konferencijoje „Core“ kalbėjo LB ekspertas.
Pasak jo, vien per metus į rinką NT pirkėjai įnešė per 3 mlrd. eurų, kai, pavyzdžiui, 2020 metais ši suma siekė apie 2 mlrd. eurų. NT plėtotojai, J. Markevičiaus nuomone, tokiam pirkėjų aktyvumui patenkinti neturėjo galimybių.
„Papildomas milijardas, man atrodo, kad tokio lėšų antplūdžio nebuvo galima atlaikyti su jokiais pasiruošimo plėtrai planais, nes tiesiog pasiūlai be šansų buvo atsilaikyti. Susidarė gap‘as (tarpas – ELTA), kainos pradėjo kilti“, – dėstė jis.
Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, pastaruosius keletą metų NT rinka veikė puikiai – jei butų būdavo parduodama daugiau, jų daugiau būdavo ir pastatoma. Vis dėlto, jo teigimu, skirtumas tarp būstų paklausos ir jų poreikio dar niekada nebuvo toks didelis.
Praėjusiais metais buvo didžiausias disbalansas per visą istoriją. Tai yra apie 3 tūkst. butų trūkumas.
„Praėjusiais metais buvo didžiausias disbalansas per visą istoriją. Tai yra apie 3 tūkst. butų trūkumas. Nenuostabu, kad ir kainos taip sparčiai auga, ir rinka yra tokia išbalansuota“, – konferencijoje sakė R. Reginis. Jo teigimu, 2021 m. Vilniuje trūko 2900 butų, Kaune – 370, o Klaipėdoje – 280.
„Realiai reikia pastatyti dar papildomai kokius 2 tūkst. butų, kad nuimtume tą įtampą nuo rinkos ir ją šiek tiek subalansuotume“, – teigė „Ober-Haus“ ekspertas.
Gali mažėti būsto įperkamumas
Anot J. Markevičiaus, labai daug NT sandorių sudaromi nuosavomis lėšomis, o paskolų, lyginant su bendruoju vidaus produktu, šiuo metu yra triskart mažiau nei, pavyzdžiui, 2007 metais. Nors tai rinką daro tvaresnę, LB atstovas visgi pažymi, kad NT kainoms toliau augant, būstas norintiems jį įsigyti savo lėšomis gali būti nebeįperkamas.
„Tai įneša šiek tiek tvarumo, bet tada kelia tam tikrus įperkamumo klausimus. Kai kainos auga taip greitai, tai daliai gyventojų tas būstas tampa neįperkamas“, – teigė jis.
Ekspertas, be kita ko, akcentavo besiformuojantį lūkestį, kad būsto kainos ir toliau sparčiai kils. Jis aiškina, kad dėl ko itin daug gyventojų siekia kuo skubiau įsigyti būstą, norėdami gauti didesnę finansinę grąžą iš investicijų į nekilnojamąjį turtą.
„Vis daugiau gyventojų nori kuo greičiau įšokti į tą traukinį, dėl to vienas iš LB tikslų yra riboti antros paskolos išdavimą, buvo nukreiptas į tų lūkesčių suvaldymą, kad žmonės nepradėtų vienas paskui kitą pirkti butą, imdami su paskola, nes pelningumas tokiu būdu geresnis“, – argumentavo J. Markevičius.
„Tai dar labiau kaitintų rinką“, – pabrėžė jis. Eksperto nuomone, rinkoje šiuo metu yra ir netvarumo požymių.
„Netvarumo ženklų yra matoma. Mes matome kainos apie 10 proc. atitrūkusios nuo fundamentinių savo verčių. Ir jeigu kainų augimas nesistabilizuos, mes turėsime tam tikrą tolesnę inerciją“, – sakė J. Markevičius.
Vis dėlto, anot jo, LB prognozuoja, kad rinka stabilizuosis, nes anksčiau sukauptos nuosavos ir į NT investuotos gyventojų lėšos išseks. Taip pat, LB eksperto teigimu, griežtėjant paskolų suteikimo tvarkai, vis daugiau asmeninių pinigų reikės ir pradiniam įnašui padengti.
„Žmonės kažkur kitur jas kreipdavo, o išsigandę infliacijos, pamatę, kaip viskas vystosi, greitai jas nukreipia. Skolintoms lėšoms yra limitai. Yra atsakingo skolinimo nuostatai ir kuo butas labiau pabrangsta, tuo daugiau turi įnešti nuosavų lėšų, ir tai atsiremia į tam tikras lubas ir yra labai stiprus stabilizacinis aspektas“, – kalbėjo J. Markevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...