Greitųjų kreditų bendrovių atstovas sako, kad nepelnytai baustos ir įmonės – mokėjo baudas, kai kurių veikla apribota, o viena išvis priversta užsidaryti. Lietuvos bankas gali būti užverstas ieškiniais.

Murkdymasis dėl vartojimo paskolų šįkart vyko Vyriausiame administraciniame teisme. Išaiškinimo, ar Lietuvos banko reikalavimas paskolos neduoti tam, kurio išlaidos finansiniams įsipareigojimams dengti viršija 40 proc. jo mėnesio pajamų, teismo paprašė parlamentaras Gintaras Tamošiūnas.

Jo advokatės teigimu, teismas nenagrinėjo, ar reikalavimas geras ar blogas. Jis tiesiog pasakė, kad tokio imperatyvaus ribojimo negali būti poįstatyminiame akte. Esą bankas, užuot detaliau išaiškinęs įstatymą, rinkai įvedė naują taisyklę.

„Teismas pasisakė, kad 40 proc. taisyklė prieštarauja tiek Vartojimo kredito įstatymui, tiek ir Konstitucijai. Vis tik nemažai vartotojų galbūt negavo vartojimo kredito būtent dėl šios taisyklės.  Dabar jau jiems tokia galimybė atsiranda, tačiau tai nereiškia, kad vartojimo kreditus galės gauti bet kas“, – sakė „Glimstedt“ advokatė Lina Zubovienė.

Reikalavimas vertinti kredito norinčio žmogaus mokumą išlieka, tik, anot teismo, turi būti atsižvelgiama ne vien į įmokų ir pajamų santykį.

Lietuvos bankas sako – vadinamoji 40 proc. taisyklė prieš 3 metus įvesta, apskaičiavus, kokia našta žmogui ar jo šeimai nebūtų per didelė. Bet dabar reikalavimus bankas koreguos, tik skolintojams tai bus toli gražu ne palengvinimas.

„40 proc. taisyklė yra labai paprasta – arba 40 proc. užtenka arba ne. Žinoma, dabar teks numatyti galimybę taikyti tą taisyklę lanksčiau. Tai jau bus pačių kredito davėjų pasirinkimas, kiek jie norės sau gyvenimą apsisunkinti. Ir, jeigu jie norės suteikti kreditą žmogui, kurio pajamos nėra didelės, jie turės turėti įrodymus, kad toks žmogus vis dar gali tuos finansinius įsipareigojimus vykdyti. Papildomų įrodymų surinkimas, jų pagrindimas, jeigu bus kažkoks ginčas ar skundas, Lietuvos Bankui kainuoja“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Įvairiai – baudomis, veiklos apribojimu ir net visai sustabdymu – bausti greitųjų kreditų teikėjai svarsto su banku bylinėtis.

„Buvo persistengta. Nes maždaug šiandieną 15 proc. klientų, turinčių dideles pajamas ir pagrįstai galintys grąžinti jiems reikalingą kreditą, kredito negaudavo vien dėl formalaus 40 proc. įsipareigojimo apribojimo. Bankas savarankiškai nustatė tokį ribojimą, vėliau ėmė tikrinti, kaip tokio reikalavimo yra laikomasi. Įmonėms buvo skirtos sankcijos... Didžiausia smukiųjų vartojimo kreditų įmonė, banko nutarimu, net buvo uždaryta. Įmonės, kurios buvo nubaustos, gali turėti intencijų ir ketinimų pasižiūrėti, ar tikrai bankas neturėtų atsakyti už tai, kad buvo skirtos sankcijos“, – kalbėjo Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.

„Paskolas gaudavo bedarbiai, žmonės be jokių pajamų, žmonės su labai mažomis pajamomis, tai, aš nemanau, kad šitas teismo sprendimas yra pagrindas, kam nors bandyti ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kreditų teikėjai sako esantys už reguliavimą, kuris numatytų diferencijuotus reikalavimus – pagal žmogaus norimą pasiskolinti sumą ir jo gaunamas pajamas. 40 proc. taisyklė esą laisvai galima tiems, kas ima didelį kreditą ilgam laikui.

Lietuvos bankas, į ką papildomai reikės žiūrėti, prieš duodant vartojimo kreditą, galbūt, pavyzdžiui, į žmogaus turtą ar santaupas, gaires rinkai žada pateikti maždaug per savaitę.