Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
"Kol kas prognozės sako taip, bet kur aš matau didelę problemą, tai kad visą laiką yra žymiai komfortiškiau daryti tam tikrus veiksmus, kada turi tam tikrą rezervą. Manau, mes tikrai žymiai komfortiškiau jaustumėmės, jeigu faktinė deficito situacija metų pabaigoje būtų mažiau negu trys procentai, kad paskui nereiktų sukti galvų, o kaipgi šįkart bus dėl skaičiaus po kablelio. Tas pats pasakytina ir apie kitus metus", - BNS teigė V.Vasiliauskas.
Anot jo, Lietuvos bankas mato vienintelį kriterijų, prie kurio reiktų padirbėti - viešojo sektoriaus deficitą.
"Be abejo, galutinį skaičių turėsime gruodžio 31 dieną, bet mūsų prognozė rodo, kad šiais metais deficitas suksis apie 3 proc., kitais metais jisai planuojamas mažesnis", - sakė V.Vasiliauskas. Anot jo, kol kas anksti kalbėti apie kitus metus tiksliau, nes nėra parengtas 2014 metų biudžeto projektas.
Pasak centrinio banko vadovo, valstybei labai svarbu, kad viešojo sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus, kad nebūtų pradėta biudžeto perviršio procedūra. Be to, šis rodiklis turi būti tvarus.
"Mes galvojam, kad tai yra labai akivaizdus, nuo namų darbų priklausantis dalykas, ir, kad Lietuva tuos namų darbus atliks", - sakė V.Vasiliauskas.
Infliacijos rodiklis, anot V.Vasiliausko, šiuo metu labai palankus, prognozės rodo, kad kitais metais infliacija augs nedaug.
"Dabar yra pakankamai unikali situacija, kada padarius konkrečius sprendimus, galima tapti euro zonos nare", - tvirtino V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas spalio pradžioje ketina pristatyti studiją, kurioje atlikta euro įvedimo pasekmių analizė.
"Mes esam atlikę labai išsamią euro įvedimo pasekmių studiją, kurią dabar bendrinam, finalizuojam ir spalio pradžioje pateiksime tiek visuomenei, tiek Seimo komitetams", - kalbėjo LB vadovas.
Anot jo, šioje studijoje bus atsakymai į visus klausimus ir mitus apie eurą.
“Bet, be abejo, Lietuvoj sąmokslo teorijos, gandai, jie yra gajūs”, - sakė V.Vasiliauskas.
Atsakydamas į klausimą apie labiausiai paplitusį nuogąstavimą, jog įvedus eurą kils kainos, V.Vasiliauskas teigė, kad kainų kilimas susijęs ne su euru, o su ekonominiais ciklais.
"Pats euro įvedimas niekaip nedaro įtakos kainoms. Čia daugiau yra susiję su ekonominio ciklo dalykais. Jeigu pas tave yra pakilimas, tai natūraliai kainos auga", - kalbėjo V.Vasiliauskas.
Svarbus aspektas, anot Lietuvos banko vadovo, kad būtų garantuojamas sąžiningas kainų perskaičiavimas įvedus eurą.
"Be abejo, iš valstybės pusės turi būti priežiūra, kad nebūtų jokių piktnaudžiavimų. Tam ir yra numatytas kainų skelbimas pusė metų prieš euro įsivedimą", - sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, Estijoje buvo atlikta apie 7 tūkstančiai patikrinimų, ar teisingai perskaičiuotos kainos ir ar nėra piktnaudžiavimų. Anot V.Vasiliausko, visuomenė turi jausti, kad įstatymas įgyvendinamas, "nes pagundų gali būti".
Lietuva prašys Europos Sąjungos greičiau patvirtinti sprendimą priimti šalį į euro zoną 2015 metais, siekiant išvengti proceso komplikavimo, kai balandį prasidės rinkimai į Europos Parlamentą. Europos Komisija paprastai apie šalių kandidačių pasirengimą įsivesti eurą praneša gegužę arba birželį, tuomet reikia euro zonos vyriausybių ir Europos Parlamento pritarimo.
Naujausi komentarai