Viena priežasčių, privertusių Latvijos "Parex" banką ieškoti valstybės pagalbos, buvo milžiniškos skolos kitiems bankams. Lietuvoje veikiantys bankai nenoriai kalba apie savo įsipareigojimus ir jų grąžinimo terminus.

Pagalbos kreipėsi dėl skolų

Šią savaitę nacionalizuoto "Parex" banko bėdos prasidėjo po to, kai paaiškėjo, kad jam gali kilti keblumų atsiskaitant su paskolas suteikusias užsienio kreditoriais. Per 2009 m. Latvijoje veikiantys bankai turėtų grąžinti 862 mln. latų sindikuotų paskolų, gautų iš užsienio investuotojų. "Parex" bankui priklauso didžiausia šių įsipareigojimų dalis – 543 mln. latų. Blogiausia, kad stambą sumą reikia grąžinti jau kitų metų vasarį.

Gilėjant pasaulinei finansų krizei tapo aišku, kad bankas nebegalės lengvai pasiskolinti lėšų ir perfinansuoti turimo kredito. "Parex" banko vadovai kreipėsi pagalbos į vyriausybę. Pastaroji pareiškė, kad esant reikalui, suteiks garantijas. Tačiau kilus panikai tarp indėlininkų banko veiklai iškilo rimta grėsmė ir vyriausybė apsisprendė banką perimti savo žinion.

Kiti Latvijoje veikiantys bankai sindikuotų paskolų turi mažiau. Šalies ekonomistų teigimu, sunkiausia skolas bus grąžinti vietos bankams, neturintiems stipraus finansinio užnugario. Didieji bankai tokie kaip "Swedbank" ar SEB dažnai yra pasiskolinę iš savo pagrindinių bankų, kurie jau pareiškė pratęsiantys paskolų grąžinimo terminus.

Nemaloni tema

Tačiau Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nenoriai kalba apie įsiskolinimus kitiems bankams ir vengia atskleisti, kada skolas teks grąžinti.

Medicinos bankas nepateikė duomenų, o bankas "Snoras" pareiškė, kad sindikuotų paskolų iš kitų bankų nėra gavęs, todėl ir dėl jų grąžinimo problemų nebus. Lietuvos bankų asociacijos tinklapyje teigiama, kad "Snoras" niekuo nesiskiria nuo kitų šalyje veikiančių bankų ir kitiems bankams ar kredito įstaigoms yra skolingas 274,7 mln. litų.
Šiais metais Ūkio bankas turi grąžinti sindikuotų paskolų už 63,5 mln. eurų. "Mes jau iš anksto prognozavome situaciją, kad šias paskolas refinansuoti nebus galimybių. Todėl iš anksto kaupėme rezervą ir šiuo metu esame sukaupę visą reikiamą grąžinti sumą. Paskolą ketiname apmokėti dar šį mėnesį", – kalbėjo Arnas Žalys, Ūkio banko valdybos narys ir Finansų tarnybos vadovas. Kitais metais jokių didesnių skolų užsienio bankams grąžinti nereikia.

Patikima partnerystė

Šiaulių banko vadovams artimiausią pusmetį taip pat neskaudės galvų dėl finansinių įsipareigojimų. "Ne paslaptis, kad dabar nepalankus metas pratęsti turimų paskolų terminus ar gauti naują finansavimą. Tai, kad Šiaulių bankui didesnę sumą teks grąžinti tik kitų metų birželį, yra gerai", – kalbėjo Šiaulių banko Finansų kredito tarnybos vadovas Donatas Savickas.

2009 m. birželį šis bankas turės grąžinti 20 mln. eurų siekiančią sindikuotą paskolą. Tačiau pirmiausia tikimasi pratęsti finansavimą. "Tai nėra didelė suma. Jei matysime, kad paskola nebus refinansuota ir situacija rinkoje nesikeis, mes iš grąžinamų paskolų per 1–2 mėnesius nesunkiai galėsime sukaupti reikiamą sumą", – įsitikinęs D.Savickas.

Nors Šiaulių bankas neturi finansinio užnugario užsienyje, kaip kiti šalyje veikiantys skandinaviški bankai, tačiau jis džiaugiasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko partneryste. "Jis yra didžiausias mūsų akcininkas ir remia banko veiklą bei plėtrą. Jei kiltų problemų dėl lėšų trūkumo, jis yra pasiruošęs padėti", – kalbėjo vienas Šiaulių banko vadovų.

Gelbsti skandinaviški pinigai

Tokie bankai kaip SEB, "Swedbank", "Danske" bankas, "DnB Nord", "Nordea", "Parex" didžiąją dalį lėšų yra pasiskolinę iš savo akcininkų – pagrindinių bankų. Minėti mūsų šalies komerciniai bankai įrodinėja, kad esant reikalui gautų dar daugiau pinigų.

"Parex" banką Lietuvoje finansuoja pagrindinis bankas Latvijoje, kuris šiuo metu tapo valstybiniu. Pastarasis turi pakankamai lėšų ne tik savo įsipareigojimams vykdyti, tačiau jų galėtų suteikti ir mums, jei tik to prireiktų", – tikino "Parex" banko Lietuvoje vadovai.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantis "Swedbank" iš pagrindinio banko Švedijoje pasiskolino 320 mln. litų.

"Artimiausiu metu nėra planuojama grąžinti iš "motininio" banko gautų paskolų. Priešingai, planuojama ir toliau, esant poreikiui, skolintis iš "Swedbank" Švedijoje", – sakė "Swedbank" banko Finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius.

97 proc. "Nordea Bank Lietuva" skolų bankams ir kitoms kredito įstaigoms sudaro pagrindinio "Nordea" banko paskolos. "Dėl paskolų grąžinimo atidėjimo nesitarėme, kadangi tam nematome poreikio", – teigė Vaidotas Cucėnas, "Nordea Bank Lietuva" komunikacijos vadovas.

Sudrado užnugarį

Tiesa, šią savaitę Švedijoje veikiantis "Swedbank" pasiprašė vyriausybės paramos. Jis gavo Švedijos Nacionalinio paskolų biuro leidimą dalyvauti vyriausybės paskelbtoje Garantijų programoje.

Garantijų programa buvo pristatyta spalį kaip plano, turinčio užtikrinti Švedijos finansų sistemos stabilumą, dalis. Pastarojoje yra sukaupta lėšų, kurias bankai ir kitos finansų institucijos esant reikalui gali pasiskolinti. Taipogi programa numato galimybę suteikti valstybės garantiją naujoms paskoloms. Garantijos gali būti suteikiamos tiek bankams, tiek kitoms įstaigoms.

"Manome, kad planas geras ir norėtume palaikyti vyriausybės norą stabilizuoti finansų rinką. Tai yra naudinga klientams", – sprendimą kreiptis pagalbos į vyriausybę dienraščiui aiškino "Swedbank" atstovė spaudai Anna Sundbland.

Atsivėrė pinigų šaltinis

Ji negalėjo pasakyti, kokiomis Garantijų programoje numatytomis pagalbos priemonėmis ketina pasinaudoti bankas. "Konkrečiai kada pasinaudosime Garantijų programa ir ar ja naudosimės, priklausys nuo aplinkybių", – aiškino A.Sundbland.

"Nepritraukdamas pakankamai indėlių "Swedbank" remiasi finansavimu iš kitų šaltinių, taip pat ir skolinasi tarptautinėje rinkoje. Švedijos vyriausybės Garantijų programa leidžia pasiskolinti vidutinės trukmės laikotarpiui. Nacionalinio skolų biuro leidimas "Swedbank" dalyvauti šioje programoje, reiškia, kad ateityje bankui patyrus likvidumo problemų, jis greitai galės gauti trūkstamų lėšų. Žinoma, tai gera naujiena ir Lietuvos "Swedbank", esant poreikiui, jis taipogi galėtų naudotis tomis lėšomis", – aiškino dr. Nerijus Mačiulis, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas.

Skolos – tabu

"Swedbank" neatskleidžia, kiek turi paskolų, kurias privalo grąžinti artimiausiu metu. Rugsėjo pabaigoje Londone veikianti finansų maklerio įmonė "Mitsubishi UFJ Trust International" paskelbė, kad 47 proc. visų įsipareigojimų "Swedbank" turės grąžinti per 2008–2009 m. Kadangi "Swedbank" savo veiklai finansuoti aktyviai skolinasi, jis buvo minimas tarp tų, kurie gali susidurti su sunkumais grąžinant skolas ar jas perfinansuojant.

"Apžvalga buvo paskelbta rugsėjo pabaigoje. Tuo metu tarpbankinės palūkanos buvo labai išaugusios ir dauguma bankų, kurie aktyviai skolinasi tarptautinėje rinkoje, buvo atsidūrę sunkesnėje padėtyje. Mums svarbūs bankai, tokie kaip "Swedbank" ir "Danske" Bank, santykinai daug lėšų savo veiklos finansavimui gauna skolindamiesi. Tačiau tai tik vienas rizikos faktorius, kuris tampa svarbus tik tuomet, kai rinkoje sunku pasiskolinti", – pabrėžė N.Mačiulis.

Nuo spalio antros savaitės tarpbankinės palūkanų normos eurais pradėjo sparčiai mažėti. "Tai rodo, kad likvidumo problema bankų sektoriuje nebėra tokia aštri ir rizika tikrai yra sumažėjusi", – kalbėjo N.Mačiulis.

Įtampa mažėja

Kim Pessala, Suomijos "Evli" banko turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas, sako, kad blogiausia – jau praeityje. Esą bankai jau pradėjo pamažu vienas kitam skolinti. Tai labai gera naujiena, žinant, kad šis procesas buvo visiškai sustojęs.
"Kai bankai neskolina vieni kitiems, jie neskolina ir įmonėms, gyventojams, auga palūkanos, o tai, be jokios abejonės, po kurio laiko atsilieps ir ūkio augimui", – sakė pašnekovas.

Kad įtampa mažėja, liudija ir bankų pranešimai. Štai Norvegijos "DnB NOR" bankas paskelbė, kad kritus tarbankinėms palūkanų normoms, nusprendė puse procento sumažinti tiek paskolų, tiek indėlių palūkanas.

Specialisto komentaras

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:

Lietuvos bankas atlieka kredito įstaigų priežiūrą, kaip numato teisės aktai, imamasi priemonių užtikrinti efektyvų kredito sistemos funkcionalumą. Atlikdamas šią funkciją Lietuvos bankas gauna visą reikalingą informaciją iš kredito įstaigų. Be to, komerciniai bankai patys turi spręsti paskolų paėmimo ir grąžinimo klausimus, t. y. valdyti likvidumą ir spręsti problemas, jeigu jų atsiranda.

Lietuvoje veikiančių bankų skolos kitiems bankams

Bankas Skola (rugsėjo pab., mlrd. litų)

"Swedbank" 4,64
Bankas "Snoras" 0,27
"Danske" Bankas 4,38
Bankas "DnB Nord" 6,16
Medicinos bankas 0,037
"Nordea Bank Lietuva" 7,48
"Parex" bankas 0,78
SEB bankas 11,15
Ūkio bankas 0,38
"UniCredit Bank" 0,62

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija