Iš kur trūkstami pinigai, jei šių metų valstybės biudžetas neperžiūrimas? Skylė bus lopoma skolintais pinigais. Liepos pabaigoje finansų ministras Vilius Šapoka, komentuodamas skolinimosi politiką, ramino, kad Lietuva kol kas Mastrichto skolos kriterijaus neviršija – valstybės skola šių metų pabaigoje turėtų siekti beveik 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kriterijus yra ne daugiau kaip 60 proc.

Auditorių perspėjimas

Pasak Valstybės kontrolės, 2020 m. skolos lygis gali siekti 49,8 proc. BVP, o prognozuojant ekonomikos atsigavimą 2021 m., valdžios sektoriaus skola, tikėtina, toliau nuosekliai didės ir 2025 m. sudarys 54,5 proc. BVP, kaip rodo labiausiai tikėtinas (arba bazinis) scenarijus. Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, reaguodama į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas, pirmą kartą parengė ir pateikė valdžios sektoriaus skolos projekcijų ataskaitą vidutiniu laikotarpiu – 2020–2025 m.

Ataskaitoje pateikiami penki galimi scenarijai, kurie rodo, jog, kilus antrajai COVID-19 bangai ir nepakankamai sparčiai mažinant valdžios sektoriaus deficitą, skola artės prie 60 proc. BVP ribos. Ataskaita apima penkerių metų laikotarpį, tačiau, aukščiausiosios šalies audito institucijos teigimu, svarbu mąstyti ir apie dabar laukiančius iššūkius: kaip, esant prastesniam nei projektuota pajamų surinkimui, užtikrinti atsakingą 2021 m. biudžeto planavimą, prisiimant tik tokius įsipareigojimus, kurie galės būti kompensuojami neviršijant gaunamų pajamų lygio ir neperkeliant išlaidų būsimoms kartoms.

Atsigaunant ekonomikai, turime ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį.

"Atsigaunant ekonomikai, turime ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Lietuvos ekonomikai patekus į kitą nuosmukį ateityje, gali būti mažiau galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką", – aiškino Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė J.Rukšėnaitė.

Galimybės stabilizuoti ir mažinti valdžios sektoriaus skolos lygį priklausys ne tik nuo valdžios sektoriaus balanso, bet ir nuo šalies ekonomikos augimo. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, BVP augimas vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo vidaus ir išorės rizikos veiksnių, ypač pagrindinių užsienio partnerių prekybos atsigavimo. Tačiau spartesnį ekonomikos augimą lemtų investicijų į aukštesnės pridėtinės vertės veiklas didinimas, struktūrinių, produktyvumą skatinančių reformų vykdymas, todėl itin svarbu viešąsias investicijas nukreipti šia linkme.

Esant išskirtiniam neapibrėžtumui išlieka rizika, kad, pasikeitus Lietuvos makroekonominei ir viešųjų finansų situacijai, valdžios sektoriaus skolos projekcijos gali neišsipildyti. Valstybės kontrolės atstovai teigia, kad sudarant scenarijus ir rengiant projekcijas buvo naudojama: birželio mėn. atnaujintas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus, tarptautinių institucijų projekcijos, valstybės skolinimosi informacija bei statistiniai duomenys, paskelbti iki rugpjūčio 13 d.

Pajamos mąžta, išlaidos auga

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 1,831 mlrd. eurų. Centrinės valdžios balansas sausį–liepą buvo 2,295 mlrd. eurų mažesnis nei 2019 m. tuo metu.

Šių metų centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 7,748 mlrd. eurų, išlaidos – 9,339 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 239,5 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 55,7 proc. sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35 proc. – socialinės įmokos. Tuo metu didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 55,9 proc., dotacijos – 12,8 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 m. liepos mėnesį buvo 1,134 mlrd. eurų, išlaidos – 1,441 mlrd. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 66,8 mln. eurų. Šių metų liepos mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 373,7 mln. eurų ir, palyginti su praeitų metų liepos mėnesiu, balansas sumažėjo 418,9 mln. eurų. Liepos mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (58,3 proc.) ir socialinės įmokos (32,3 proc.), o daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (52,3 proc.).

Ekonomikos kritimas – didesnis

Statistikos departamentas šią savaitę paskelbė, kad mūsų šalies ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį smuko 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau. Lietuvos BVP, patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika sumenko 5,5 proc.

Ekonomikos kritimas yra didesnis, nei skelbta liepos pradžioje – pirmąjį įvertį tuomet paskelbęs Statistikos departamentas teigė, kad metinis BVP smukimas siekė 3,7 proc., o ketvirčio buvo 5,1 proc. Antrąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo, maitinimo (-2,26 proc.), pramonės (-0,99 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (-0,97 proc.) ir statybų (-0,67 proc.) įmonių veiklos rezultatai.

Ekonomikos nuosmukį rodo ir kritęs elektros energijos suvartojimas. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė "INTER RAO Lietuva" pardavė perpus mažiau elektros energijos nei pernai tuo metu – 1491 GWh, įmonės grynasis pelnas sumažėjo 40,8 proc. iki 5,2 mln. eurų. Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius bendrovės elektros energijos pardavimo apimtys siekė 3075 GWh, o grynasis pelnas – 8,8 mln. eurų.

Emilė Šreiberytė

Komentaras

Šiemet Lietuva daugiau kaip tris kartus viršys ES fiskalinėse taisyklėse numatytą – 3 proc. biudžeto balanso reikalavimą.

Ar COVID-19 pakeis ES požiūrį į fiskalinę drausmę?

Emilė Šreiberytė

Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė

Lietuvos Vyriausybės patvirtintas atsako į COVID-19 pandemiją priemonių paketas pakurstė nuogąstavimus, kad valstybės skola ilgainiui gali reikšmingai išaugti ir viršyti Mastrichto sutartyje įtvirtintą ES valstybėms narėms leidžiamą skolos ribą – 60 proc. BVP. Tačiau kyla klausimas – ar prieš beveik 30-metį įtvirtinti pagrindiniai ES fiskalinės drausmės reikalavimai tebėra aktualūs ir šiandieninių iššūkių kontekste? Dar šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) paskelbė apie ES fiskalinių taisyklių peržiūrą, kuri koronaviruso akivaizdoje įgauna itin didelę reikšmę.

Siekdama suvaldyti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, Lietuvos Vyriausybė dar kovo mėn. patvirtino 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą. Vertinama, kad dėl taikytų priemonių šalies biudžeto deficitas šiemet reikšmingai išaugs ir, priklausomai nuo pandemijos eigos bei tolesnio Vyriausybės atsako, sieks nuo 9,1 iki 11,4 proc. BVP. Tai reikštų, kad šiemet Lietuva daugiau kaip tris kartus viršys ES fiskalinėse taisyklėse numatytą – 3 proc. biudžeto balanso reikalavimą. Be to, dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo bei minėtų skatinimo priemonių šiemet kils ir valstybės skolos lygis – kitas ES teisės aktuose įtvirtintas fiskalinės drausmės rodiklis. Pastarąjį dešimtmetį ties maždaug 40 proc. BVP buvusi Lietuvos skola, 2020 m. pasieks 50 proc. lygį ir, tikėtina, ateityje artės prie ES valstybėms narėms leidžiamos 60 proc. ribos.

Tiesa, siekdamos paskatinti ekonominę veiklą, užtikrinti reikalingą socialinę apsaugą gyventojams ir sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą, tokį fiskalinį atsaką įgyvendino ne tik Lietuva, bet ir visos ES valstybės narės. Nors šalių taikomos priemonės ir jų apimtis reikšmingai skiriasi (kas, beje, kelia naujų iššūkių dėl bendrosios rinkos iškraipymo), tačiau vertinama, kad 3 proc. BVP biudžeto deficito reikalavimą viršys visos ES valstybės narės, o agreguota šalių skola išaugs 15 proc. – iki 95 proc. BVP.

Įprastai fiskalinės drausmės rodiklių neatitinkančioms valstybėms turėtų būti taikomi įvairūs korekciniai mechanizmai ir, padėčiai negerėjant, finansinės baudos, tačiau COVID-19 – išimtinis atvejis. Vos tik prasidėjus pandemijai, EK laikinai sustabdė fiskalinių taisyklių procedūras, o tai leido valstybėms narėms įgyvendinti plačios apimties fiskalinį stimulą. Svarbu, kad ekonomikos skatinimo priemonės būtų taikomos ir 2021 m. (ar ilgiau, atsižvelgiant į pandemijos eigą), kadangi fiskalinį stimulą nutraukus per anksti galima pakenkti ir taip trapiam ekonomikos atsigavimui. Kita vertus, skatinimą tęsiant pernelyg ilgai, kai kuriose ES valstybėse narėse galėtų kilti skolos tvarumo rizikų, tad ekonomikoms atsigavus būtina užtikrinti tvarų ir atsakingą viešųjų finansų valdymą.

ES fiskalinių taisyklių pamatai dėl valdžios sektoriaus deficito bei skolos dydžio – atitinkamai 3 ir 60 proc. BVP – buvo padėti dar 1992 m. pasirašytoje Mastrichto sutartyje. Nors nėra aišku, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie rodikliai (kai kuriais vertinimais, tai neturėjo ekonominio pagrindo ir tebuvo politinio konsensuso rezultatas), tačiau sprendimas įtvirtinti biudžeto drausmės taisykles buvo išties reikalingas. Jau tuomet valstybėse narėse viešojo sektoriaus balanso ir skolos lygiai reikšmingai skyrėsi, o kai kuriose šalyse dar prieš pasirašant Mastrichto sutartį viršijo reikalavimus.

Mastrichto sutartyje įtvirtinti reikalavimai po kelerių metų nugulė Stabilumo ir augimo pakte, kuris iki šių dienų yra pagrindinis fiskalinių taisyklių ramstis. Laikui bėgant Stabilumo ir augimo paktas keletą kartų buvo atnaujintas, tad dabar jis tapo sudėtinga ir kompleksiška sistema, apimančia daugybę įvairių procedūrų ir taisyklių. Tiesa, daliai valstybių narių vis nepavykdavo pasiekti iškeltų tikslų: pavyzdžiui, po 2008 m. krizės net septynių euro zonos šalių skolos rodikliai didėjo, viršydami leidžiamą ribą. Be to, daugėjant įvairių fiskalinės drausmės priežiūros procedūrų augo ir ES vykdomosios valdžios – EK – vaidmuo interpretuojant taisykles ir priimant sprendimus. Kai kuriais atvejais tai kėlė politinę įtampą tarp valstybių narių, ypač įvertinus, kad kol kas finansinės baudos nebuvo skirtos, nors kai kurių valstybių narių rodikliai vis neatitikdavo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų.

Tapo akivaizdu, kad atėjo metas pokyčiams. Dar iki pandemijos EK inicijavo fiskalinių taisyklių peržiūrą ir pradėjo viešas konsultacijas dėl galimos tokios peržiūros krypties (procesas šiuo metu laikinai sustabdytas). Prasidėjus peržiūrai fundamentalios pertvarkos nebuvo tikimasi, kadangi 3 ir 60 proc. rodiklių keitimas reikalautų keisti pačią ES sutartį, o tai atrodė sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto COVID-19 pandemijos kontekste verta iš naujo įvertinti, ar pamatiniai biudžetinės drausmės reikalavimai tebėra aktualūs – dėl šiuo metu taikomų fiskalinių priemonių kai kurioms valstybėms narėms bus ypač sudėtinga atitikti sutartyje įtvirtintą 3 ir 60 proc. ribą.

Viena pagrindinių priežasčių peržiūrėti ES fiskalinės drausmės reikalavimus yra ta, kad per daugelį metų taisyklės tapo sudėtinga ir kompleksiška sistema, orientuota į sunkiai įgyvendinamus tikslus, ypač valstybės skolos atveju. Preliminariai skaičiuojama, kad 2020 m. net trylika iš devyniolikos euro zonos šalių viršys 60 proc. skolos reikalavimą, tad didžiajai jų daliai pamatinis skolos tikslas tampa sunkiai pasiekiamas. Padėtį būtų galima taisyti kiekvienai valstybei nustatant individualų skolos ir BVP santykio tikslą bei vieną kriterijų, kurio laikantis būtų siekiama minėto tikslo ir kuris pakeistų visas į skolos mažinimą orientuotas priemones (pavyzdžiui, užtikrinti, kad išlaidos valstybėse narėse neaugtų sparčiau nei pajamos). Iškėlus aiškų tikslą fiskalinės priežiūros sistema taptų paprastesnė bei lengviau nuspėjama, mažėtų erdvė ES institucijų interpretacijoms. Be kita ko, lengviau įgyvendinami tikslai galėtų sustiprinti atskaitomybę ir kontrolę nacionaliniu mastu.