Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 1,6 iki 1 proc.

Euro zonos vyriausybių skola BVP atžvilgiu per 2017 metus sumažėjo nuo 89 iki 86,7 proc. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 83,3 iki 81,6 proc.

Lietuvos biudžeto perteklius praėjusių metų pabaigoje siekė 0,5 proc., o skola sudarė 39,7 proc. viso šalies BVP bei buvo daugiau nei perpus mažesnė už ES vidurkį.

Didžiausi euro zonos biudžeto pertekliaus rodikliai buvo fiksuoti Maltoje (3,9 proc.), Čekijoje (1,6 proc.), Liuksemburge (1,5 proc.) bei Vokietijoje ir Švedijoje (po 1,3 proc.).

Žemiausi deficitai pastebėti Airijoje ir Estijoje (0,3 proc.), Latvijoje (0,5 proc.) bei Suomijoje (0,6 proc.). Savo ruožtu, 3 proc. ribą, už kurią šalys yra baudžiamos pagal ES perteklinio biudžeto deficito procedūrą, peržengė dvi šalys - Ispanija (3,1 proc.) ir Portugalija (3 proc.).

Tuo tarpu mažiausią vyriausybės skolą BVP atžvilgiu pernai turėjo Estija (9 proc.), Liuksemburgas (23 proc.), Bulgarija (25,4 proc.), Čekija (34,6 proc.), Rumunija (35 proc.) ir Danija (36,4 proc.).

Iš visų euro zonos šalių penkiolikoje vyriausybės skola viršijo 60 proc. BVP atžvilgiu. Didžiausias skolas BVP atžvilgiu turėjo Graikija (178,6 proc.), Italija (131,8 proc.), Portugalija (125,7 proc.), Belgija (103,1 proc.) ir Ispanija (98,3 proc.).