Sprendimui panaikinti mokesčių lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti dalį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, pritartų vos 5 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Kad lengvata turėtų būti palikta galioti mano dauguma, 83 proc. apklaustųjų. 12 proc. atsakė neturintys nuomonės.

74 proc. apklaustųjų taip pat sako manantys, kad šiuo metu galiojanti gyventojų mokesčio lengvata turi teigiamos įtakos gyventojų sprendimui apsidrausti gyvybės draudimu. 4 proc. su tokiu teiginiu nesutinka, 22 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Komentuodamas apklausos rezultatus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pabrėžė: „Apklausos rezultatai yra akivaizdus įrodymas to, kad mokestinė lengvata yra reikalinga gyventojams. Ji skatina ilgalaikį taupymą – suteikia papildomos motyvacijos draustis gyvybę, kaupti lėšas ateičiai ir užsitikrinti savo ir savo vaikų ateities finansinį saugumą. Žmonės supranta papildomos apsaugos svarbą ir jos teikiamą naudą, todėl pasisako už gyventojų pajamų mokesčio lengvatą mokantiesiems gyvybės draudimo įmokas“.

Kad gyvybės draudimas yra svarbi priemonė, leidžianti šiandieną užsitikrinti apsaugą nelaimės atveju (ligos, negalios, nelaimingo atsitikimo), o ateityje – didesnę pensiją, mano didesnioji dalis apklaustųjų – 62 proc. Su teiginiu nesutinka 9 proc., trečdalis apklaustųjų (29 proc.) nuomonės neturėjo arba neatsakė.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 400 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių. Nors gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas ateičiai kasmet renkasi vis daugiau šalies gyventojų, pasak A. Bakšinsko, įprotis draustis gyvybės draudimu šalyje dar nėra susiformavęs.

Gyvybės draudimas Lietuvoje užima maždaug trečdalį visos draudimo rinkos, tuo tarpu Vakarų šalyse šis santykis yra atvirkštinis: maždaug 40 proc. rinkos tenka ne gyvybės, 60 proc. – gyvybės draudimui.

„Ekonominė krizė, užklupusi daugelį Lietuvos šeimų, šiek tiek perdėliojo gyventojų prioritetus. Žmonės pradėjo taupyti ir labiau rūpintis ateitimi. Pastebime teigiamą tendenciją, kad vis daugiau šeimų gyvybės draudimu pirmiausia apdraudžia šeimos maitintoją. Nelaimės atveju jam praradus darbingumą ar dar blogiau, gyvybę, šeimai draudimas užtikrintų finansinį saugumą. Gyvybės draudimą taip pat vis dažniau renkasi asmenys, norintys atsidėti papildomų lėšų senatvei arba sukaupti lėšų savo vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiuo metu gyvybės draudimu aktyviausiai draudžiasi į ketvirtą dešimtį įkopę, šeimas sukūrę, miestuose gyvenantys asmenys“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas A. Bakšinskas.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko spalio mėnesio pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 829 darbingo amžiaus (18-59 metų) šalies gyventojai.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife“.