Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas, 2014 m. pabaigoje pasiekęs 87, buvo aukščiausias Baltijos šalyse – Estijoje jis siekė 84, Latvijoje – 81. Vis dėlto Lietuvoje vartotojų nuotaikos gerėjo ne taip sparčiai – vos 1 punktu, kai Estijoje augo 4, o Latvijoje – 3 punktais, lyginant su trečiuoju 2014 m. ketvirčiu. Tokias tendencijas rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas.

„Tarp Baltijos šalių pagal vartotojų pasitikėjimą Lietuva kol kas išlieka lydere, taip pat 11 punktų lenkia Europos vidurkį (76), tačiau 9 punktais atsilieka nuo pasaulinio indekso, kuris 2014 m. pabaigoje siekė 96. Vis dėlto visoms Baltijos šalims 2014 m. pabaigoje pavyko atsispirti pasaulinėms vartotojų nuotaikų prastėjimo tendencijoms – nuo ankstesnio ketvirčio vartotojų pasitikėjimas mažėjo beveik visuose regionuose, bendras pasaulinis indeksas smuko 2 punktais, tačiau metinis indeksas vis dar viršija 94 punktų lygį, kuris buvo fiksuotas prieš nuosmukį 2007 m. trečiąjį ketvirtį“, – sako „ACNielsen Baltics“ direktorė Inga Ilkytė.

Besitęsiant geopolitinei įtampai ir šiek tiek lėtėjant besivystančių rinkų augimui, daugiau nei pusėje tirtų pasaulio rinkų ketvirtąjį ketvirtį pasitikėjimas šiek tiek smuko. Europos atsigavimas vyksta pakankamai lėtai, be to, pasigirsta spėlionių dėl Europos Centrinio Banko vykdomo kiekybinio skatinimo, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, daugelyje šalių pasitikėjimas vis tiek šiek tiek augo, o tai rodo, kad bendro vartotojų požiūrio dar nepaveikė nuogąstavimai dėl kito euro zonos ekonomikos nuosmukio.

Po visus 2014 metus lydėjusio pasaulio vartotojų pasitikėjimo augimo, ketvirtąjį ketvirtį žengėme mažą žingsnį atgal, o tai atspindėjo šiek tiek padidėjusius nuogąstavimus. Nemažai daliai vartotojų nerimo kelia padėtis darbo rinkoje, asmeninių finansų situacija ir perspektyvos.

„Būtent pastarieji rodikliai, o ypač padidėjęs pasitikėjimas darbo rinka bei geriau vertinami asmeniniai finansai, skatino ir toliau pasitikėjimo indekso augimą Lietuvoje“, – sako I. Ilkytė. – Stebėtina, kad Lietuvoje pasitikėjimas finansais ir darbo rinka augo, nepaisant plačiai eskaluojamų euro įvedimo, Rusijos embargo, karinių veiksmų. Tokios pat šių rodiklių tendencijos matomos ir Latvijoje bei Estijoje.“

Tarp Baltijos šalių vartotojų, vertinant ekonominę situaciją, yra daugiau optimistų nei pesimistų. Kad jų šalis patiria recesiją, manė 52 proc. lietuvių, 48 proc. latvių bei 43 proc. estų, o tai, kad iš recesijos per artimiausius 12 mėnesių pavyks išsikapstyti, atitinkamai galvojo 3 proc., 5 proc. ir 6 proc.

Gerą ar puikią situaciją darbo rinkoje artimiausius metus prognozuoja 34 proc. Lietuvos, 25 proc. Latvijos, 39 proc. Estijos vartotojų. Dėl asmeninių finansų gyventojai Baltijos šalyse dar ramesni – geromis ar net puikiomis savo finansų perspektyvomis tiki 44 proc. lietuvių, latvių ir estų. Ketinimai artimiausiu metu išleisti pinigų Lietuvoje siekė 35 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 26 proc.

„Nielsen“ pasaulinis vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimas pradėtas vykdyti 2005 m. Kas ketvirtį 60 valstybių, esančių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Lotynų Amerikoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje, 30 000 respondentų internetu apklausiama apie darbo perspektyvas, asmeninius finansus ir neatidėliotinas išlaidas. Pagrindinį lygį (100) viršijantis ar jo nesiekiantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis atitinkamai rodo optimizmą ar pesimizmą.

Apklausoje dalyvauja skirtingo amžiaus ir lyties žmonių kiekiai, priklausomai nuo šalies interneto vartotojų, kurie yra paskirstomi taip, kad atspindėtų interneto vartotojų nuomonę. Paklaidos tikimybė yra ±0,6 proc.