Vidiniai Lietuvos žvejybos konfliktai dėl Baltijos jūros strimelių ir šprotų skirstymo gali išsilieti ES mastu su sankcijomis Lietuvai, nes įtariama, kad buvo pažeidinėjami ES žvejybos reglamentai.

Apie pažeidimus nutylėta?

Į Seimą kreipėsi Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Šios asociacijos vienija daugiau kaip du trečdalius Baltijos jūros žvejų.

Jos nurodo, kad skirstant kvotas nuolat buvo pažeidinėjamas vienas svarbiausių bendrų ES žuvininkystės dokumentų - Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.1380/2013 Dėl bendros žuvininkystės politikos.

Viena iš svarbiausių šio reglamento nuostatų yra „sudaryti sąlygas kurtis ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos sektoriui pagal priemones, kuriomis siekiama pritaikyti laivynų pajėgumus prie žvejybos galimybių siekiant turėti ekonomikai gyvybingus laivus nepereikvojant jūrų biologinių išteklių“.

Nuolat pažeidinėta nuostata dėl žvejybos poveikio aplinkai. Dauguma Lietuvos žvejų, kurie naudoja aplinkai mažiau kenksmingus selektyvinius žvejybos įrankius prašė papildomų kvotų ir jų negavo. Tuo tarpu didžiausiomis kvotomis naudojosi įmonė su tralais „arianti“ Baltijos jūros dugną ir ardanti buveines.

Asociacijų vadovai mano, kad ši ir dar kelios ES bendros žuvininkystės politikos reglamento nuostatos Lietuvoje buvo nuolat pažeidinėjamos. Jas Seimas rengiasi dar kartą pažeisti 15 metų įteisindamas kvotų skirstymą pagal žvejybos patirtį nuo 2007 metų.

Žvejai tikina, kad toks įteisinimas juridiškai neįmanomas, nes dauguma žvejų per teismus galutiniais sprendimais pasiekė, kad 2013 ir 2014 metų kvotų skirstymo protokolai būtų pripažinti neteisėtais.

Kasmet Žemės ūkio ministerija ES institucijoms turėjo teikti ataskaitas apie Lietuvos žvejybos pajėgumus ir žvejybos galimybių subalansavimus. Gal tokios ataskaitos ir yra, bet jos žvejams neprieinamos. Viešai pateikta Europos Komisijos 2010 metų ataskaita, kur teigiama, kad Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumai ir žvejybos pusiausvyros vertinimas neįtrauktas.

Ar tai reiškia, kad Lietuvos žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių subalansavimo reikalai buvo slepiami nuo Europos Komisijos?

Žvejybos sektorius merdi

Šiuo metu Baltijos jūros žvejybos sektoriuje yra susiklosčiusi nenormali situacija.

Dvi žvejybos įmonės, kurios valdo apie 33 proc. Lietuvos Baltijos jūros žvejybos galimybių gauna apie 76 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių žvejybos kvotų. Likusioms įmonėms, kurios valdo 67 proc. pajėgumų tenka vos apie 19 proc. kvotų, nes dar 5 proc. kvotų yra parduodami per aukcioną.

Tai aiškiai prasilenkia su ES nuostata „pritaikyti laivynų pajėgumus prie žvejybos galimybių siekiant turėti ekonomikai gyvybingus laivus“. Nenuostabu, kad dėl tokio kvotų paskirstymo dauguma Lietuvos žvejų merdi.

Taip pažeidžiama dar viena ES bendros žuvininkystės politikos nuostata, kur teigiama, kad „žvejyba turi būti valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje, užimtumo srityje ir padėti užtikrinti maisto tiekimą“. 

Realiai gaunasi, kad ekonominę naudą Lietuvoje tik dvi bendrovės (atsiradusios suskaldžius vieną monopolininką) ir dviejų jų laivų įgulos.

Kitos bendrovės ir laivų įgulos merdi, nes kvotų gauna mažai arba visai negauna, nors ne kartą jų prašė. Socialinė situacija žvejybos sektoriuje yra prasta. Kalbėti apie užimtumą netenka, nes stokojant kvotų daugumos laivų žvejyba ir jūrininkų užimtumas yra menki.

Maisto tiekimas neužtikrintas, nes beveik visi sugaudyti Lietuvos šprotai ir strimelės tenka ne maistui, o žuvies miltams Danijos perdirbimo įmonėse gaminti.

Neišgaudė, bet kvotas gavo

Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomos naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Pagal jas 15 metų laikotarpiui siekiama įteisinti perleidžiamąją žvejybos kvotų teisę.

2015 metų spalio 13 d. Žemės ūkio ministerijos rašte Seimo Kaimo reikalų komitetui nurodė, kad pagal naująją tvarką iš 87 procentų skirstomų strimelių žvejybos

galimybių apie 55 procentai teks bendrovėms  ,,Banginis“ ir ,,Baltijos šprotai“, o iš 94 procentų skirstomų šprotų žvejybos galimybių joms teks apie 61 procentas. Taip būtų tuo atveju, jei istorinė teisė būtų formuojama iš 2009-2015 metų žvejybos. O jei ji būtų formuojama iš 10 metų laikotarpio, kaip siūloma, tų dviejų bendrovių gautų kvotų dalis dar padidėtų.

Siūlydama naują kvotų skirstymo sistemą Žemės ūkio ministerija iškelia nuomonę, kad tai pagerins žūklaujančių ūkio subjektų padėtį, nors dauguma Baltijos jūros žvejų tokiam padėties gerinimui prieštarauja.

Nauja tvarka diegiama buldozeriniu principu pažeidžiant ES žuvininkystės teisę, Lietuvoje priimtus teismų sprendimus, tenkinant tik mažumos žvejų norus.

Iki šiol į daugumos Lietuvos žvejų, kurie reikalaudavo didesnių kvotų, jos būdavo mažinamos arba į prašymus atsižvelgta nežymiai. Daliai įmonių kvotos iš viso neskirtos nors jų prašė. Tuo tarpu vienai žvejybos bendrovei buvo nuolat sudaromos sąlygos neišgaudžius kvotų keistis jas su kitų šalių žvejų kvotomis ir toliau neišgaudyti.

Žinoma, kad nuo 2009 iki 2014 metų nepanaudota 8533 tonos apsikeistų strimelių, šprotų, tobių ir silkių kvotų. Tai siekė apie 8,5 mln. litų negautų pajamų. Kai kitoms žvejų įmonėms buvo mažinamos galimybės gauti žvejybos kvotas, vienai įmonei nuolat buvo leidžiama jų neišnaudoti ir jos nemažintos, o didintos.

Tokiu būdu, kaip manoma, buvo pažeisti ES reglamentas dėl bendros žvejybos, kuris numato, kad „žvejyboje turi būti taikomi skaidrūs ir objektyvūs kriterijai, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus“.