Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, praėjusią savaitę sustiprėjus vėjams vėjo jėgainės pagamino triskart daugiau – 63 gigavatvalandes (GWh) elektros.

Tuo metu saulės jėgainėse pagaminta 57 GWh elektros.

„Dėl palankių oro sąlygų atsinaujinančių išteklių elektrinėms, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino beveik 80 proc. savaitės suvartojimo“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Pasak „Litgrid“ praėjusį penktadienį 12 val. dar kartą buvo pagerintas saulės jėgainių valandinis gamybos rekordas rekordas, kuomet saulės elektrinės gamino 991 MW elektros.

Dėl palankių oro sąlygų atsinaujinančių išteklių elektrinėms, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino beveik 80 proc. savaitės suvartojimo.

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 5 proc. iki 210, vietos elektrinės užtikrino 79 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros – 36 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 3,15 karto iki 63 GWh, saulės elektrinių gamyba didėjo 7 proc. iki 57 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 11 ir siekė 19 GWh, šiluminių elektrinių – 15 proc. iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 34 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.

Skelbiama, kad 34 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 18 proc. iki 118 GWh. 83 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. iš Lenkijos, o likę 5 proc. – per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 28 proc. iki 42 GWh, kuriame 28 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 72 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.