„Litgrid“: elektros kaina per savaitę Lietuvoje išaugo 7 proc.

  • Teksto dydis:

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo. Lietuvoje vėjo jėgainės gamino net 38 procentais mažiau nei prieš savaitę, o šį trūkumą keitė šiluminių jėgainių gamyba ir didesnis energijos importas iš Latvijos. Nors Latvijos hidroelektrinės dėl šiltos žiemos ir toliau gamina rekordinius elektros energijos kiekius, praėjusią savaitę daugiau gamino ir šiluminės jėgainės Rygoje“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Pasak jo, nepaisant išaugusios elektros gamybos šiluminėse elektrinėse, dėl aukšto saugyklų užpildymo lygio elektros kainas didžiąja dalimi lemiančios dujų kainos išliko stabilios.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba.

„Įprastai augant šiluminių elektrinių gamybai stebėdavome itin didelius elektros kainų šuolius, tačiau praėjusią savaitę „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje dujų kaina kito nuosaikiai. (...) Pagrindinė to priežastis – aukštas gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygis Europoje, jis siekia apie 75 procentus“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 4 proc. iki 249 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba mažėjo 38 proc. iki 21 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba augo 36 proc. 29 GWh, hidroelektrinių – 10 proc. iki 27 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 36 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 27 proc., hidroelektrinės – 33 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.

70 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 6 proc. iki 244 GWh. 33 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 67 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 6 proc. iki 59 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, likę 2 proc. eksportuoti į Skandinaviją. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių