Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek didesnė – 28 eurai, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros eksperto Andriaus Maneikio teigimu, paskutinį kartą žemesnė savaitės kaina fiksuota 2020 metų gegužę, kai elektra kainavo 22 eurus, o tai lėmė mažas suvartojimas karantino metu.

„Lietuvoje vien vėjo ir saulės jėgainės kartu pagamino daugiau nei puse visos Lietuvos suvartotos elektros energijos, o kai kuriomis valandomis formavosi perteklinė gamyba, kai vietinis suvartojimas buvo mažesnis“, – pranešime sakė A. Maneikis.

Jo teigimu, balandžio 11 dieną po pietų saulės jėgainės pagerino valandos rekordą, kuris dabar siekia 730 megavatų (MW). Vėjo jėgainės taip pat pagerino rekordą sekmadienį 21 valandą – 1090 MW. Sekmadienį taip pat fiksuotos ir neigiamos kainos, 15–17 valandomis jos siekė net minus 10 eurų už MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 218 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 77 proc. šalies suvartojimo. Bendrai buvo pagaminta 168 GWh elektros – 14 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba per savaitę augo iki 91 GWh, saulės elektrinių gamyba – iki 31 GWh.

Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo 23 proc. mažiau elektros – 13 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 16 proc. iki 21 GWh, kitos elektrinės pagamino 11 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 54 proc., saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 proc. visos pagamintos elektros.

Skelbiama, kad 31 proc. šalies poreikio buvo importuota – bendras importas augo 2 proc. iki 132 GWh: 64 proc. – iš Skandinavijos, 20 proc. – iš Latvijos, o likę 16 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo beveik dvigubai iki 59 GWh, 6 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 60 proc. eksportuota į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.