Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas labiausiai lėmė gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

„Dėl lietingų orų rugpjūčio pradžioje staiga išaugo Latvijos hidroelektrinių gamyba, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo minimali. Tačiau antroje mėnesio pusėje sumažėjus generacijai iš atsinaujinančių išteklių elektros kainos pradėjo augti. O rugpjūčio 21 dieną fiksavome aukščiausią šio mėnesio dienos kainą – 203 eurų už megavatvalandę. Tiesa, tą dieną Suomijoje ir Estijoje elektra buvo dar brangesnė – 244 eurai – kadangi prieš kelias dienas prasidėjo neplanuotas Olkiluoto-2 atominės elektrinės reaktoriaus remontas“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Jo teigimu, rugpjūčio 8 dieną Lietuvoje elektros kaina buvo neigiama ir siekė minus 10 eurų už MWh.

Tuo metu Suomijoje pradėjus 890 megavatų galios reaktoriaus remontą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gamybą reikšmingai didino šiluminės elektrinės dėl ko kartu augo ir elektros kainos. Be to, prie didesnių kainų prisidėjo ir išaugęs importas iš Lenkijos.

Rugpjūčio 21 dieną fiksavome aukščiausią šio mėnesio dienos kainą – 203 eurų už megavatvalandę.

 

Latvijoje rugpjūtį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje buvo šiek tiek mažesnė ir siekė 94,4 euro. Vokietijoje elektra kainavo 94 eurus, Prancūzijoje – 91 eurą. Lenkijoje, kur elektros kaina toliau išlieka brangiausia Baltijos jūros regione, ji siekė 107 eurus, o pigiausiose šiaurinėse Skandinavijos zonose elektros kaina svyravo apie 20 eurų. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje rugpjūtį preliminariai siekė 943 GWh – 7 proc. daugiau nei liepą.

Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 5 proc. iki 461 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies suvartojimo.

Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su liepa, rugpjūtį sumažėjo 9 proc. iki 153 GWh, saulės elektrinių mažėjo 20 proc. iki 86 GWh, hidroelektrinių liko panaši ir siekė 66 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba išaugo dvigubai iki 111 GWh.  

Vėjo elektrinių gamyba rugpjūtį sudarė 33 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 19 proc., šiluminių elektrinių – 24 proc., hidroelektrinių – 14 proc., kitų elektrinių – 10 proc.

Bendras importo srautas sudarė 56 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 728 GWh,  – 9 proc. daugiau nei liepą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 70 proc., iš Latvijos – 11 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 19 proc. Eksportas rugpjūtį augo 23 proc.  iki 183 GWh.

Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 59 proc., o likę 41 proc. – į Lenkiją.