„Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą. Rinkoje esant saulės generacijos pertekliui, vidurdienį sumažėjusios elektros kainos skatina rinkos dalyvius akumuliuoti elektros energiją kaupimo įrenginiuose, – pranešime teigė R. Bikučius. – Nepaisant to, kad liepą saulės elektrinės gamino daugiausia elektros Lietuvoje, lyginant su birželio mėnesiu, jų gamyba sumažėjo dešimtadaliu“, – pridūrė jis.

„Litgrid“ atstovas taip pat pažymėjo, kad elektros energijos gamybą lemia ir orų pokyčiai.

„Trumpėjantis šviesos laikotarpis paroje, dideli karščiai, mažinantys saulės modulių efektyvumą ir didesnis debesuotumas lėmė mažesnę gamybą liepos mėnesį, lyginant su birželio ar gegužės mėnesiais“, – sakė R. Bikulčius.

„Litgrid“ duomenimis, liepą daugiausia elektros energijos – apie 34 proc. visos Lietuvos gamybos – generavo saulės jėgainės. Vis tik jų generacija, lyginant su birželiu, mažėjo beveik dešimtadaliu.

Tuo metu vėjo elektrinių gamyba augo 19 proc., hidroelektrinių – 23 proc., šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, – 3 proc., o kitų elektrinių – augo 22 proc.

Bendras importo srautas liepos mėnesį sudarė 47 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 696 GWh, palyginti su birželio duomenimis, jis augo 8 proc. nuo 642 GWh. Liepą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73 proc., o iš Lenkijos importuota 24 procentai.

Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc., palyginti su birželio mėnesiu, nuo 221 GWh iki 235 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78 proc., o likę 22 proc. – į Lenkiją.