Anot jos, vasario 26–kovo 3 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje brango 2 proc. iki 66 eurų už megavatvalandę (MWh).

„Praėjusią savaitę Baltijos šalių kaina išliko stabili. Pagrindinė priežastis – ankstyvi pavasariniai potvyniai. Latvijoje hidroelektrinių generacija augo net 83 proc. nuo 93 GWh iki 170 GWh. Visas Latvijos suvartojimas per savaitę siekė apie 134 GWh, todėl susidariusį didelį pigesnės elektros energijos perteklių latviai eksportavo į kaimynines šalis“, – pranešime teigė įmonės Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, taip pat fiksuojama auganti saulės elektrinių gamyba. Be to, išaugus gaminančių vartotojų generacijai sekmadienį fiksuotas rekordiškai mažas elektros suvartojimas.

„Lietuvoje didelę dalį vietoje pasigamintos energijos suvartoja patys gaminantys vartotojai. Iš dalies dėl to saulėtomis dienomis matome reikšmingai mažėjantį suvartojimą, pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį 11–14 valandomis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė iki 800 MW, beveik du kartus mažiau nei vakarinio piko metu. 11 val. fiksavome mažiausio suvartojimo rekordą – 726 MW“, – teigia A. Krasauskienė.

Tokio mažo suvartojimo, jos teigimu, nebuvo visus praėjusius metus.

„Litgrid“ duomenimis, per savaitę elektros suvartojimas sumažėjo 6 proc., iki 231 gigavatvalandės (GWh), 52 proc. jo užtikrino vėjo elektrinių gamyba.

Šalyje pagaminta 121 GWh elektros: 61 GWh pagamino vėjo, 16 GWh – šiluminės, 24 GWh – hidroelektrinės, 5 GWh – saulės jėgainės.

Praėjusią savaitę Lietuva importavo 52 proc. reikiamos elektros, panašiai kaip ir savaite prieš (165 GWh). 56 proc. elektros importuota iš Švedijos „NordBalt“ jungtimi, 30 proc. – iš Latvijos, 13 proc. – iš Lenkijos.

Pati Lietuva eksportavo dvigubai daugiau elektros nei savaite anksčiau – 35 GWh. 86 proc. energijos eksportuota į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, 13 proc. – į Latviją, 1 proc. – į Skandinaviją.