„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kaina kilo 14 proc.

„Praėjusią savaitę elektros energijos gamyba Lietuvoje išliko stabili, tačiau perpus mažėjo vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis. Aplinkinėse šalyse taip pat vyraujant mažai vėjo generacijai, vidutinė kaina Švedijos pietuose augo 17 proc. ­ir pasiekė 50,5 eurų MWh, o pusė elektros eksporto srauto iš Lietuvos buvo nukreipta į Švediją. Lyginant su prieš tai buvusia savaite, eksporto srautas padidėjo 141 proc. ir sudarė 28 proc. visų komercinių srautų tarp Lietuvos ir Švedijos“, – teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo penktą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaite buvo 1 proc. mažesnis ir siekė 201 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 17 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 88 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 23 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės 2 proc., kitos elektrinės – 12 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 1 proc., gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 48 proc., šiluminėse elektrinėse gamyba išliko stabili, o kitų elektrinių gamyba padidėjo 1 proc.

Pagal importo/eksporto santykį, 65 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. 23 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 20 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 proc. buvo importuota per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 29 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 51 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 49 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 55 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 1 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 34 proc., o Švedijos kryptimi – 13 proc.