„Savaitgalį sėkmingai atsijungėme nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir sinchronizavomės su Vakarų Europa. Dėl to elektros rinka savaitgalį veikė neįprastai. Dauguma elektrinių Baltijos šalyse užtikrino saugų sistemos darbą Baltijos šalims veikiant salos režimu ir vykdė testus. Todėl jos į rinką teikė kainos neformuojančius pasiūlymus ir sinchronizacija elektros kainoms įtakos neturėjo“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Anot jos, elektra dėl mažesnės vėjo jėgainių gamybos brango visose trijose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje bei Šiaurės šalyse, be to, dėl žemos temperatūros 5 proc. iki 258 gigavatvalandžių (GWh) išaugo elektros suvartojimas.

„Litgrid“ duomenimis, vasario 3–9 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta 169 GWh elektros – 13 proc. mažiau (196 GWh), vietos elektrinės užtikrino du trečdalius suvartojimo. Elektros eksportas iš Lietuvos augo beveik tris kartus iki 38 GWh (13 GWh).

Daugiausia elektros pagamino šiluminės elektrinės – jų gamyba per savaitę išaugo 35 proc. iki 80 GWh, tuo metu vėjo jėgainės pagamino 42 proc. mažiau – 56 GWh, hidroelektrinės – 12 GWh, arba 40 proc. mažiau.

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Baltijos šalys praėjusį šeštadienį atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir dirbo izoliuotu režimu, o sekmadienį prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.

Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.