Mūsų valstybę nuo itin skaudžių ekonominės krizės padarinių galėtų išgelbėti eksportas, tačiau didinti jį dabar ypač nepalanku. Aplinkinėms šalims devalvuojant nacionalines valiutas Lietuvos įmonėms vis sunkiau parduoti savo produkciją, nes ji užsienyje per brangi. Plačiau atverti eksporto vartus nepadeda su euru supančiotas litas.

Devalvacijų lenktynės

Užsienio prekyba yra valstybės ekonomikos variklis, tačiau krizė tarsi niokojantis virusas jau ėmė braškinti jo sraigtelius. Gretimų valstybių, kurių daugelis yra strateginiai mūsų įmonių eksporto partneriai, valiutos praranda vertę. Per kelis mėnesius daugiau kaip trečdalio savo vertės neteko Rusijos rublis, Lenkijos zlotas, gerokai devalvuotas ir Baltarusijos rublis. Lietuva, kurios užsienio prekyba glaudžiai susijusi su Rusija, ES, Lenkija ir Skandinavijos šalimis, neturi rezervų išlikti konkurencinga tokiomis sąlygomis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad padėtis rimta. Ypač grėsminga mūsų eksportuotojams yra Lenkija, kurios valiuta pastaruoju metu nuvertėjo trečdaliu. Lenkija – ne tik tranzito šalis, bet ir mūsų partnerė, o devalvavusi zlotą ši kaimynė sudarė nesąžiningos konkurencijos sąlygas Lietuvos verslininkams.

"Mūsų Vyriausybė neturi kaip apsiginti nuo tokios kaimynių pinigų politikos, kuri naudingos tik joms. Devalvavimas visų pirma naudingas tai šaliai, kuri eksportuoja", – pabrėžė K.Glaveckas.

Ragina taisyti klaidas

Skatinti eksportą šiandien, kai vartojimas visame pasaulyje mažėja, nelengvas uždavinys. Padėtį apsunkina į eksporto rinkas plūstantys gerokai pigesni lenkiški, baltarusiški gaminiai. Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas teigia, kad ypač padidėjo maisto produktų sektoriaus konkurencija, o batų ar aprangos eksportuotojams atlaikyti Lenkijos pasiūlą tapo apskritai neįmanoma.

"Šimtą kartų kartojome, kad negalima naikinti mokesčių lengvatų šviežiai mėsai ir žuviai, daržovėms, nes už sienos turime valstybę, kuri rinkoms tiekia šiuos produktus kur kas pigiau. Lenkai ir geografiškai, ir technologiškai visada buvo arčiau Vakarų", – apie grėsmes kalbėjo M.Busilas.

Jis įsitikinęs, kad būtina kuo greičiau atitaisyti padarytas klaidas: sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, kol iš verslo žemėlapio neišnyko Lietuvos įmonės.

Ginklų turime nedaug

Mūsų litas kitų valstybių atžvilgiu darosi brangus ir mūsų įmonėms jau beveik neapsimoka eksportuoti. Vienas antikrizinės programos motyvų – mažinti eksportuojamos produkcijos sąnaudas – kol kas menkai gelbsti eksportuotojus. Kuriamas eksporto rėmimo fondas, į kurį ketinama pritraukti ES lėšų ir palaikyti eksportuotojus, tačiau to nepakanka.

Visi sutaria, kad eksporto srautą išsaugoti būtina, nes eksportuotojai kuria darbo vietas ir moka mokesčius mūsų valstybėje. Tačiau šiandien Lietuvos įmonės, kurios yra sudariusius eksporto sutartis su valiutas devalvavusiomis šalimis, kad bus atsiskaitoma jų nacionaline valiuta, gauna iki 30 proc. mažiau pinigų, nei tikėjosi. Eksportuotojai skambina pavojaus varpais, tačiau jiems valstybė kol kas daugiau kenkia didindama mokesčius, nei gelbsti. Tiesa, yra ir toks valiutų rizikos draudimas, bet jis brangus ir retai naudojamas.

Eksportuotojų veidai niūrūs, o verslo sluoksniuose vis dažniau keliamas klausimas, ar nevertėtų šiek tiek "atlaisvinti" litą. Kai kurie eksportuotojai svarsto, ar nevertėtų litą atsieti nuo euro ir susieti su tam tikrų valiutų krepšeliu. Tame krepšelyje galėtų būtų euras, JAV doleris, Lenkijos zlotas, Švedijos ir Norvegijos kronos. Išvardytos valiutos krepšelyje galėtų sudaryti atitinkamą proporciją, pavyzdžiui, 40–30–10–10–10. Verslo užkulisiuose kalbama, kad ateityje Lietuvai derėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio.

Valiutų krepšelio kratosi

Valstybės vairą laikantys ekonomistai nemano, kad valiutų krepšelis išspręstų eksportuotojų problemas. Ūkio ministras Dainius Kreivys įsitikinęs, kad šiandien sieti litą su valiutų krepšeliu neaktualu. Esą toks sprendimas netvirtoje rinkoje tik sukeltų pavojų visos finansų sistemos stabilumui. Ministro nuomone, mūsų valstybė, užuot svarsčiusi alternatyvas, turėtų siekti kuo greičiau įsivesti eurą.

Jam pritaria Lietuvos valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Lietuva, anot vyriausiojo šalies bankininko, yra įsipareigojusi išlaikyti dabartinį nacionalinės valiutos kursą iki tol, kol mūsų šalyje bus įvesta bendra ES valiuta.

"Planų keisti lito režimą nėra", – nukirto R.Šarkinas. Ilgą laiką fiksuotas valiutos kursas, pasak jo, padeda stabilizuoti importo ir eksporto kainas, finansų sistemą, formuoja mažesnės infliacijos lūkesčius, spartina ūkio ir gyvenimo lygio suartėjimą su ES valstybėmis senbuvėmis. Lietuvoje esanti fiksuoto lito kurso sistema esą sudarė sąlygas sparčiai augti šalies makroekonomikai, gerėti gyvenimo standartams.

Praradimų neišvengsime

Bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo nuomone, bet kokie svarstymai, susiję su lito devalvacija, nepagrįsti. Jis primena, kad Lietuva jau yra apsisprendusi dėl euro įvedimo strategijos ir turi prisiėmusi su šiuo sprendimu susijusių įsipareigojimų.

Lito devalvavimui alternatyvi priemonė, anot jo, yra pajamų ir pensijų deindeksavimas. Devalvuodami valiutas rusai, lenkai, baltarusiai ir ukrainiečiai sumažino savo valstybių gyventojų pajamas kitų šalių atžvilgiu devalvavimo santykiu.

"Pasaulyje jau išgaravo 40 proc. viso turto, žmonės tapo beveik perpus skurdesni, nei buvo pernai, – skaičiavo S.Kropas. – Negalime likti 40 proc. turtingesni viso pasaulio atžvilgiu, nes mūsų ekonomiką veikia tie patys reiškiniai.". Devalvuoti litą, anot jo, būtų pats skausmingiausias sprendimas, koks galėtų būti priimtas.

Apie litą

1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu.

2002 m. buvo pakeista bazinė valiuta.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.

Litas susiejamas su euru, nes Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su ES ekonomika.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Faktai ir skaičiai

Negalutiniais duomenimis, 2008 m. eksportuota 55,5 mlrd. litų, importuota 72,6 mlrd. litų vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 17,1 mlrd. litų ir buvo 6,5 proc. mažesnis nei 2007 m.

2008 m., palyginti su 2007 m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 28,4 ir 18 proc. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 11,6 proc., importas – 0,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 31,3 proc., be mineralinių produktų – 5,4 proc.

Eksporto augimui įtakos turėjo apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų (2,5 karto), trąšų (65,1 proc.), javų (2,1 karto) eksportas. Importo augimą lėmė žalios naftos ir gamtinių dujų (2,4 karto), gamtinių kalcio fosfatų ir neapdorotos sieros (3,8 karto), lokomotyvų, vagonų ir jų dalių (3,4 karto) importas.

2008 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 15 ir 9,3 proc. Atmetus sezono įtaką, eksportas sumažėjo 5,5 proc., o importas beveik nepasikeitė.

2008 m. gruodį, palyginti su 2007 m. gruodžiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 3,2 ir 8,8 proc.; be mineralinių produktų, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 4 ir 17,4 proc.

2008 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės

Šalis Eksporto dalis (proc.) Palyginti su 2007 m. (proc.)

Rusija 16,1 37,8

Latvija 11,6 16,1

Vokietija 7,2 -11,9

Lenkija 5,8 18

Estija 5,7 26

Prancūzija 4,8 69,4

Danija 4,7 48

Jungtinė Karalystė 4,6 30,1

Baltarusija 4,5 44

2008 m. didžiausios Lietuvos eksporto dalys (proc.)

Mineraliniai produktai (mineralinis kuras, alyvos, bituminės medžiagos ir kt.) 25

Mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai 10,6

Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 9,7

Transporto priemonės ir įrenginiai 8,6

Augaliniai produktai (javai ir kt.) 6,1

Plastikai, kaučiukas 6

Tekstilės medžiagos ir gaminiai 5,5

Maisto produktai, gėrimai, tabakas 5,2

Įvairūs pramonės dirbiniai (baldai, čiužiniai, šviestuvai ir kt.) 5,2

Netaurieji metalai ir dirbiniai 4,8

Kiti 13,3