Atlyginimų statistika

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius) per metus šalies ūkyje padidėjo 8,4 proc.: privačiame – 8,9 proc., o viešajame – 7,5 proc.

Nepaisant to, kad viešojo (valstybės) sektoriaus atlyginimų augimo atsilikimas nuo privataus sektoriaus augimo stebimas jau daugiau nei penkerius metus, vidutinis viešojo sektoriaus atlyginimas išlieka kur kas didesnis. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 705,5 euro, atskaičiavus mokesčius, – 22,4 euro daugiau nei privataus sektoriaus.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, atlyginimai labiausiai (24 proc.) padidėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo, švietimo (9,1 proc.) ir meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (6,8 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo finansinėje ir draudimo (1,3 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (1,2 proc.) veikloje.

Kas dirbs ateityje?

Banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje stebima darbo rinkos situacija yra itin įtempta. Esą tai lemia besitęsianti emigracija ir įsisenėjusi struktūrinio užimtumo problema, kai trūksta tam tikros kvalifikuotos darbo jėgos. To pasekmė – sparčiai augantis darbo užmokestis bei kiti rinkos dėsniai, kurie paveikia savo srities specialistus privačiame sektoriuje, bet ne viešajame.

"Postūmiai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemoje priklauso ne nuo rinkos, o nuo politinių sprendimų. Čia rinkos dėsniai neveikia – pakeisti darbdavį ar daryti įtaką savo asmeniniu įdirbiu finansinio įvertinimo kartelei yra ypač sunku. Todėl jau penkerius metus iš eilės stebime, kad atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniškai auga beveik 2 proc. sparčiau nei valstybiniame. Ši tendencija nėra tvari, nes atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų didėja ir viešasis sektorius, kaip darbdavys, praranda patrauklumą ne tik dabartinėmis darbo rinkos realijomis, bet ir atgraso ateities kartas nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje", – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Analitikės nuomone, ateityje dėl to galime sulaukti pragaištingų padarinių: devalvuosis mokytojų, gydytojų, policininkų, ugniagesių ir kitos profesijos, kurios yra kertiniai akmenys stabilios ir tvarios valstybės pamatuose. Ypač jautrios yra švietimo ir sveikatos apsaugos sritys, nes jų specialistai dažniausiai šviesūs, užsienio kalbų mokantys žmonės, nesunkiai randa alternatyvas jei ne Lietuvos privačiame sektoriuje, tai emigruodami. I.Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad kai vyresnė viešojo sektoriaus darbuotojų karta pasitrauks į pensiją, turėsime rimtą šios srities specialistų trūkumą.

Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš Lietuvos emigravo beveik 48 tūkst. 2016 m. išvyko kiek daugiau nei 50 tūkst. piliečių, iš jų beveik pusė (daugiau nei 23 tūkst.) pasirinko Didžiąją Britaniją.

O štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas nemato su lėtesniu viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimu susijusių problemų.

"Toks lėtesnis viešojo sektoriaus atlyginimų augimas kol kas tikrai nekelia jokios grėsmės. Paprasčiausiai ekonomikos pakilimo metu privataus sektoriaus atlyginimai būna labiau priklausomi nuo ekonomikos. Esant ekonomikos pakilimui, privataus sektoriaus atlyginimai auga greičiau, o kai būna ekonomikos nuosmukis, privataus sektoriaus atlyginimai taip pat krenta smarkiau nei viešojo. Privatus sektorius tiesiog taikosi prie ekonomikos tendencijų, o viešasis sektorius yra valdiškai reguliuojamas, todėl santykinai nejautrus", – teigė Ž.Šilėnas.

Reformų trūkumas

LLRI prezidentas įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus esminis klausimas yra ne lėtesnis atlyginimų augimas, o pats sektoriaus neefektyvumas: ar ten dirba tiek žmonių, kiek iš tikrųjų reikia, ar blogiems darbuotojams nėra mokama per daug, o geriems – per mažai.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2016 m. veikė 4,3 tūkst. viešojo sektoriaus organizacijų, jose dirbo vidutiniškai 380 tūkst. darbuotojų, iš kurių 47 tūkst. (13 proc.) – valstybės tarnautojai. Viešasis sektorius įdarbina net 28 proc. visų šalyje dirbančių asmenų, jų 2016 m. buvo kiek daugiau nei 1,3 mln.

Banko "Luminor" vyriausioji analitikė I.Genytė-Pikčienė mano, kad nors viešojo sektoriaus efektyvumo klausimas dažnai ir patenka į politikų programas, tačiau paprastai ten ir užstringa, o vietos tobulinti jo stuktūrą – per akis.

Reikia daugiau politinės valios ir drąsos griauti įsišaknijusią tvarką bei įveikti pasipriešinimą.

"Biurokratinis aparatas turi įgimtą ydą – plėstis ir kerotis. Čia nėra savireguliacijos motyvo, kurį, pavyzdžiui, versle lemia vienas pagrindinių tikslų – pelno siekimas. Taigi, funkcijų ir etatų didėjimas tarytum užprogramuotas ir dėl to mes turime neefektyvų biurokratinį aparatą ir daug nemotyvuotų pusėtinos kvalifikacijos specialistų. Vietoj to galėtume turėti mažiau vertikalią struktūrą su gerai apmokamais savo srities specialistais ir aiškiomis atsakomybėmis, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė. – Viešųjų paslaugų efektyvinimui erdvės taip pat yra nemažai. Estijai pavyko sumažinus reikšmingą administracinio personalo gydymo įstaigose dalį ir atsisakius tam tikrų funkcijų reikšmingai kilstelėti algas gydytojams ir slaugos specialistams, manau, kad erdvės panašioms iniciatyvoms yra ir pas mus. Reikia daugiau politinės valios ir drąsos griauti įsišaknijusią tvarką bei įveikti pasipriešinimą. Tik turėdami efektyvų viešąjį sektorių su optimaliais švietimo, sveikatos apsaugos tinklais, civiline sauga ir gerai apmokamais šių sričių specialistais, turėsime pagrindą tvariai valstybės raidai."

Ž.Šilėno nuomone, didžiausia viešojo sektoriaus problema yra ta, kad jis dažnai yra valdomas politiškai ir nėra jautrus ekonomikos pokyčiams, dėl to atsilieka nuo privataus sektoriaus.

"Pagrindinė viešojo sektoriaus egzistencinė problema yra nuspręsti, kokio dydžio viešojo sektoriaus reikia, kai mažėja gyventojų ir tobulėja informacinės technologijos, t.y. ar vienoje ar kitoje srityje dirba tiek žmonių, kiek ten iš tikrųjų reikia. Problema taip pat, kad viešąjį sektorių išlaiko mokesčių mokėtojai. Jei viešojo sektoriaus nereformuosi, neefektyvinsi, tai dėl visuomenės senėjimo, demografijos, vis mažesniam mokesčių mokėtojų skaičiui reikės nešti didesnę naštą, skirti daugiau savo pinigų viešajam sektoriui", – teigė ekspertas.