Plačiau papasakojo Turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.

– Kas mus pasitiks: ispaniški ritmai ar visgi vietinių šūksniai?

– Gali būti tiek ispaniški ritmai, tiek šūksniai. Mes turėtume suprasti, kad vis dėlto gyventojams kyla gana nemažai nepatogumų, kuomet mes kalbame apie masinį turizmą, kuomet mes kalbame apie milžiniškus generuojamus srautus, tad natūralu, jog gali pasitaikyti visko.

– Keliaudami į tam tikrą šalį nesusimąstome, kiek tas turistas atvykęs bando galbūt pečiais pasistumdyti kartu su vietiniu.

– Iš tiesų, mes, visų pirma, turėtume pažymėti, jog dažniausiai visi protestai, mitingai vyksta ne apskritai prieš turizmą. Jie labiau yra orientuoti į vienadienį turizmą, kuomet yra atvežamos didelės turistinės grupės, jie greitai iššoka, apžiūri, greitai kažkur pavaikšto ir jų suteikiama ekonominė nauda yra žymiai mažesnė nei to keliautojo, kuris jau atvyksta į miestą, skiria tam kelias dienas, aplanko viešbučius, permiega, nakvynės paslaugos. Tad, natūralu, jog vietiniams gyventojams, nes, iš tiesų, tas turistas, kuris atvyksta, įšoka greitai, dūzgia, apžiūri miestą, jis sukelia tam tikrus nepatogumus. Visų pirma, tai yra milžiniški srautai. Visų antra, tai yra besikeičianti infrastruktūra, kuomet mes sunkiai galime rasti ir maisto prekių, galų gale parduotuvių ar vaistinių, kurios būtų pritaikytos būtent vietinio gyventojo lūkesčiams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt šią problemą spręstų, jeigu nebūtų galima turistų apgyvendinti privačių nuomotojų apartamentuose, jeigu turistai privalėtų gyventi tik viešbučiuose?

– Iš tiesų, viena iš pagrindinių problemų, kaip ir minėjau, tai yra besikeičianti infrastruktūra ir yra nekilnojamo turto visas sektorius, kad vietiniams gyventojams dažnai net tampa gana sudėtinga ir patiems įsigyti tą būstą, turėti savo, galų gale, namus, o ne nuomojamus. Tad, iš tiesų, jeigu būtų valstybių ar savivaldybių, vyriausybių reikalavimai, kad keliautojai galėtų apsigyventi tiktai viešbučiuose, aš manau, kad tai iš dalies galėtų kažkiek pradėti spręsti problemą. Bet iš tiesų savivaldybės ar valstybės kuria pakankamai neblogus sprendimus, kaip reiktų tvarkytis su šiais srautais ir kaip iš to netgi generuoti tam tikras pajamas į biudžetą. Tai mes turime ir Venecijos variantą, kuomet yra padidintas turisto mokestis. Šiais metais jis buvo penki eurai, kitais metais jau yra planuojama jį padidinti iki dešimties eurų. Matome, jog surenkama suma į biudžetą tikrai nesikeičia.

Apie protestus Ispanijoje pakomentavo ir kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas.

– Skelbiate savo tinklalapyje, kad Maljorka yra ta vieta, kur Ispanija atsiskleidžia visomis spalvomis. Tikrai negalima su tuo nesutikti matant tai, kas dabar ir vyksta Maljorkoje.

– Taip, iš tikrųjų į Maljorką labai daug metų jau plūsta minios turistų. Iš tiesų, ta kryptis labai populiari, ne tik pati Maljorka, bet ir Balearų salynas. Tiesą pasakius, lietuviams galbūt ta kryptis kol kas būdavo brangoka ir skrydžiai į ją vykdavo maždaug pusę sezono per visus metus, tačiau pigių skrydžių bendrovės turbūt prisidėjo labai stipriai prie to, kad Balearų salyne turistų srautai ėmė neįtikėtinai augti.

– Dabar vietiniai gyventojai pyksta ant tų atvykėlių, kurie atvyksta ir ne tik iš Europos Sąjungos šalių, bet ir iš Ispanijos. Sako, kad ir būstų kainos pakilo. Prieš kelerius metus man teko matyti tokius vaizdus, kad net buvo dažomi keliautojo nuomoti automobiliai, buvo daužomi stiklai. Kiek turistai gali jaustis saugūs?

– Na, aš manau, kad tai yra vandalizmas ir nusikaltimas. Neturėtų miestiečiai ar salos gyventojai išspręsti tokios problemos, kuri, pasak jų, yra problema būtent kreipdamiesi arba vydami lauk turistus, nes turizmas nėra draudžiamas. Turizmas gali vykti. Ispanija itin reklamuojasi kaip turizmui patraukli šalis. Ir jai turistų labai labai reikia. Aš puikiai atsimenu kovido laikotarpį, kuomet prasidėjo pandemija, kuomet Ispanijoje, Barselonos mieste, kuris yra lankomiausias Ispanijos miestas, tiesiog sustojo turizmas ir kai ispanai, vietiniai katalonai pradėjo verkti ir skųstis visam pasauliui, kad reikia turistų. Taigi, iš tiesų turistai sugrįžo, vėl prasidėjo pykčiai ir jiems tų turistų nereikia. Aš manau, kad vietiniai gyventojai su miesto valdžia turėtų susitarti ir spręsti tuos dalykus tikrai humaniškai ir tikrai nereikia gąsdinti turistų. Man pačiam birželio mėnesio pradžioje teko lankytis Barselonoje, važiuoti gatve tokiu atviru triračiu, žodžiu, tokiu turistiniu automobiliu, ir prie mūsų privažiavo motociklas, tada pagyvenęs vyras liepė nešdintis turistams iš Barselonos. Ir kodėl čia mes važinėjam, kemšam gatves ir panašiai, bet tie patys vietiniai paskui skundžiasi, kai tas turizmas sustoja, ypač žiemos laikotarpiu.

Neturėtų miestiečiai ar salos gyventojai išspręsti tokios problemos, kuri, pasak jų, yra problema būtent kreipdamiesi arba vydami lauk turistus, nes turizmas nėra draudžiamas.

– Taigi, kai turistų nėra, kaip ir sakote, blogai, o kai jų per daug, irgi nieko gero. Kokie gali būti tie siūlymai? Tiesiog apmokestinti tą masinį turizmą ir įvesti kvotas kaip elgiasi Venecija?

– Taip, Venecija turbūt yra vienas iš pavyzdžių, kaip jie stengiasi išvengti masinio turizmo įvesdami įėjimo į miestą mokestį, kas yra visiškai neįprastas dalykas pasaulyje. Taip pat pačios Balearų salos jau įvedė tam tikrus apribojimus alkoholio vartojimo tam tikruose kurortuose, taip pat svarstė atsisakyti „viskas įskaičiuota“ maitinimo tipo viešbučiuose, kas taip pat galbūt sumažintų turistų pridaromus dalykus atvykus į tą salą, kur vyksta vakarėliai ir linksmybės. Aš manau, kad turbūt dar viena iš didesnių problemų tai yra „Airbnb“. Tai yra apgyvendinimo pasirinkimas privačiame sektoriuje. Tai yra daugiabučiuose, kur gyvena vietiniai žmonės. Na, nepaisant to, kad tai yra tikrai unikali patirtis ir man pačiam labai patinkanti, tačiau aš suprantu ir vietinius gyventojus, kurie daugiabučiuose tų turistų nenori, todėl galbūt to apribojimas ar draudimas padėtų susitaikyti miestelėnams su salos valdžia.