„Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė.

Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego Mackevičiaus teigimu, pagalbos ieškančiųjų šiemet padaugėjo paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas kazino pralošęs milijonus eurų. 

Jo duomenimis, šiemet į medikus jau kreipėsi 27 žmonės, norintys gydytis nuo lošimų priklausomybės – anksčiau būdavo vidutiniškai apie 40 tokių prašymų per metus: „Jaučiame, kad pagalbos poreikis yra didelis“.

O. Mackevičiaus duomenimis, iki šiol 16,45 tūkst. žmonių paprašė neįleisti jų į lošimų vietas ar kitaip apriboti jų bandymą lošti.  

„41 žmogus per parą kreipiasi“, – diskusijoje teigė O. Mackevičius.

Gyventojai, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 metų gegužės Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriams gali pateikti prašymą jų neįleisti į lošimų namus.  

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Laima Jasevičiūtė-Ufartienė pabrėžė, kad Lietuvoje dažniausiai lošiama norint gauti papildomų pajamų.

„Lošia vedini siekio įgyti pajamų. Laisvalaikio praleidimas lieka antroje vietoje“, – teigė mokslininkė, atlikusi tyrimą apie loterijų ir azartinių lošimų paplitimą bei įpročius.

Tyrimas atskleidė, kad per mėnesį loterijoms ir lošimams išleidžiama apie 34,7 euro.

Pasak L. Jasevičiūtės-Ufartienės, lošimų problema didžiausia Alytaus, Tauragės ir Kauno, o mažiausia – Marijampolės regione.

Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų.