- Lukas Blekaitis, Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valdantieji blokuos 13-osios pensijos siūlymą.
„Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų. Jei žmogus dirbo, mokėjo mokesčius, jam priklauso ori pensija. Ir ne tokia pensija, kurią Valius Ąžuolas (buvęs BFK pirmininkas – ELTA) vieną rytą sugalvojo, kad reikia mokėti papildomai ir sumoka žmogui papildomai.
Aš manau, kad turi būti 12 pensijų, kurios turi augti, ir ateinančiais metais augs 9 proc., kiek numato įstatymai, ir tikiuosi, kad augs ir toliau. Ir nereikės čia jokių 13 ar 15 pensijų, o užteks 12 pensijų, kurios nepriklausys nuo politikų geros nuotaikos“, – LRT radijui teigė M. Majauskas.
Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritaria buvusių Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 200 eurų dydžio 13-ąją pensiją, tačiau siūlo projektą tobulinti.
SADM parengtoje išvadoje siūloma reguliavimą nustatyti ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, o naujame įstatyme, nes skiriasi tikslai.
„Vienkartinė išmoka buvo skirta sušvelninti neigiamas COVID–19 pasekmes, o kasmetinė 13-oji pensija – mažinti socialinę atskirtį. Taip pat galėtų būti pažeisti teisėti lūkesčiai į vienkartinę išmoką tų asmenų, kurie pensiją ar šalpos išmoką pradėjo gauti 2020 metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį“, – teigia ministerija.
SADM taip pat siūlo nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.
ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.
Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.
Skeptiškai vertina pelno mokesčio lengvatas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas skeptiškai vertina Prezidentūros siūlymus svarstyti papildomas pelno mokesčio lengvatas, kadangi, anot jo, jos labiausiai orientuotos į stambias, didžiausio kapitalo įmones.
„Pelno mokestis neaktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Neaktualus jaunoms įmonėms, nes pirmi keleri metai paprastai būna nepelningi. Neaktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, o augimu. Pelno mokesčio lengvatos yra aktualios stambiam verslui, vykdančiam veiklą brandžiuose, dažniausiai ribotos konkurencijos sektoriuose“, – LRT radijui teigė jis.
M. Majauskas pažymėjo, kad vienas iš sektorių, kuriam pagal kriterijus galėtų būti taikomos naujos mokesčių lengvatos, yra bankai.
„Bankai yra pats geriausias pavyzdys. Jei analizuotume didžiausius pelno mokesčio mokėtojus bankų įmokos šiuo metu sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius, ir dabar teiktume pasiūlymą sumažinti stambiam kapitalui, didžiausiems Skandinaviškiems bankas (mokesčius – ELTA). Manau, liktume nesuprasti visuomenės“, – tikino jis.
Vertindamas konkurencinę verslo aplinką šalies regionuose, M. Majauskas teigė, kad čia būtų tikslinga didinti dividendus ir mažinti pelno mokestį.
„Puikiai suprantu regioninį kontekstą, konkurencinę aplinką, kai iš esmės reikėtų pelno mokestį mažinti, o dividendus didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – teigė M. Majauskas.
„Bet Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su bet kokiomis pelno mokesčio lengvatomis“, – pridūrė jis.
BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad mokestinės lengvatos gali turėti neigiama fiskalinę įtaką valstybės biudžetui trumpuoju laikotarpiu.
„Tokia lengvata trumpuoju laikotarpiu turėtų neigiamą fiskalinę įtaką valstybės biudžetui (...). Sunku būtų ramiai diskutuoti apie tokius biudžeto praradimus, kai ateinančių metų biudžete nėra numatyto finansavimo net esminiams valstybės įsipareigojimams. Tokiame kontekste kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas stambiam kapitalui man atrodo būtų netinkama“, – pabrėžė M. Majauskas.
Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.
„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.
„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...