Konkurencijos tarybos (KT) atliktas maisto kainų tyrimas atskleidė, kad reikia dar vieno tyrimo. Paaiškėjo, kad maistas brango ne tik dėl objektyvių priežasčių, todėl bus ieškoma kartelinių susitarimų.

Įmones užgriuvo pareigūnai

Pasak KT, maisto produktų brangimas nėra vien Lietuvos problema, kainos kyla ir kitose valstybėse. Tačiau vien išaugusios žaliavų ir energijos išteklių kainos esą nepaaiškina pieno ir duonos gaminių brangimo, todėl pradėtas naujas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar duonos ir pieno produktų rinkose nebuvo kartelinių susitarimų.

KT jau apsilankė įmonėse: "Maxima", "Rimi", "Iki", "Norfa", "Kauno grūdai", "Malsena plius", "Vilniaus duona", "Mantinga" ir "Fazer kepyklos", "Pieno žvaigždės", Vilkyškių pieninėje, "Rokiškio sūris", "Rokiškio pienas", "Marijampolės pieno konservai", "Žemaitijos pienas" ir Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančioje asociacijoje "Pieno centras".

"Žaliavų kainos keitėsi kitaip nei mažmeninės produktų kainos. Iš esmės dėl to KT ir pradėjo tyrimą dėl galimo rinkos dalyvių tarpusavio veiksmų derinimo. Yra pagrindas įtarti, kad kainų didėjimas gali būti susitarimo rezultatas. Tačiau tai, kad KT įgalioti pareigūnai atlieka tyrimus, dar nereiškia, jog minėti subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymą. Visais atvejais galioja nekaltumo prezumpcija ir niekas nekaltas, kol tai neįrodoma", – pabrėžė KT Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Elonas Šatas.

Jis taip pat patvirtino, kad tam tikrų produktų grupėse mažmeninės prekybos bendrovių antkainiai pastaruoju metu pastebimai išaugo, nors prekybininkai dievagojasi maržos nekėlę, o kai kuriais atvejais produktų brangimą net kompensavo iš savo kišenės.

Aišku, kad niekas neaišku

Tarybos išvadose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad spartus mažmeninių kainų augimas, brangstant gamybos ištekliams, ir lėtas kainų smukimas, pingant gamybos ištekliams, nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą. Šie pokyčiai, anot specialistų, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, ir nuo konkurencinės grandžių struktūros, ir nuo sandorio šalių derybinės galios skirtumų. "Tiesa, įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai", – pabrėžiama KT išvadose.

Taigi KT kol kas tiesiog surinko ir apibendrino statistinius duomenis, o paskelbdama išvadas apie būtinybę tęsti tyrimą, regis, bando įrodyti esanti reikalinga.

Kada bus baigti papildomi tyrimai, neaišku, tačiau KT atstovai tikina, kad taryba, suprasdama šių tyrimų aktualumą ir visuomenės interesus, stengsis padaryti tai kaip galima greičiau.

"Dalis informacijos iš įmonių jau paimta, tačiau dar daug jos reikia surinkti ir apibendrinti. Tyrimo trukmė priklausys nuo to, kaip greitai ir tiksliai mums reikalingą informaciją teiks tiriami subjektai. Tačiau noriu pabrėžti, kad šis tyrimas kitų KT darbų kontekste bus atliekamas sparčiausiai", – žadėjo E.Šatas.

Tyrimas įslaptintas

Naujo tyrimo jis nekomentavo, tad dar neaišku, ar patikrinus minėtas bendroves kas nors paaiškėjo. E.Šatas taip pat nei neatskleidė, kokiose dar įmonėse gali apsilankyti konkurencijos sargai, nei kas gali būti laikoma neleistino susitarimo įrodymu.

"Nenorėčiau detalizuoti, kaip Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka patikrinimus ir įrodinėja pažeidimus, nes tai perskaitę ūkio subjektai galėtų imtis atitinkamų veiksmų ir paslėpti įrodymus", – aiškino tarybos atstovas.

Naujojo tyrimo eigą nenoriai komentuoja ir prekybininkai. Bendrovių atstovai leidžia suprasti kaltės nejaučiantys ir sako, kad patys nori kuo greičiau pamatyti tyrimo išvadas ir nuplauti dėmes nuo munduro.

"Visa tai, kas vyko pas gamintojus, dabar vykdoma ir pas mus: ateina pareigūnai, apklausia žmones, prašo pateikti juos dominančius dokumentus, sutartis ir t. t. Bet kol kas negalime nieko komentuoti ar daryti kokių nors išvadų. Negalime net sakyti, kad esame nekalti ar kalti, nes kol vyksta tyrimas, kiekvieną mūsų žodį tam tikros institucijos gali suprasti kaip trukdymą tyrimui. Mes taip pat tikimės kuo greičiau sulaukti šio tyrimo išvadų ir norime, kad būtų sudėlioti visi taškai ant "i", – dienraščiui sakė prekybos tinklo "Maxima" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Apkaltino politikavimu

Pieno perdirbėjai nesikuklina ir atvirai kaltina KT vykdant politikų valią.

Lietuvos pienininkų asociacija "Pieno centras" paskelbė inicijuosianti pasiūlymus dėl tarybos depolitizavimo. Tokių veiksmų nutarta imtis po to, kai KT ėmėsi patikros veiksmų prieš asociacijai priklausančias įmones. Pieno perdirbėjus papiktino viešas tarybos atstovų pripažinimas, kad inspektoriai vykdė premjero pavedimą.

"Nenormalu, kai valstybė imasi veiksmų prieš oficialiai į asocijuotą veiklą susibūrusias verslo įmones. Taip siekiama naikinti legalią, viešą verslo atstovavimo praktiką ir skatinama "postalinė" veikla. Taip pat necivilizuota, kai Konkurencijos taryba vykdo ne savarankišką rinkos stebėseną, o politinius nurodymus, – piktinosi "Pieno centro" atstovas Linas Sasnauskas. – Pagrindinis mūsų siūlymas – užtikrinti KT nepriklausomumą ir stiprinti jos veiklą. Šiandienė situacija rodo, kad artėjant savivaldos rinkimams, taryba tampa politikų įrankiu. KT turi savarankiškai vykdyti nuolatinę rinkos stebėseną ir analizuoti tendencijas, o ne tada, kai liepia politikai."

KT atšauna, kad kratos pieno perdirbimo įmonėse atliktos ne Vyriausybės nurodymu. E.Šatas žurnalistams dar kartą pabrėžė, kad maisto produktų rinkos tyrimas neturi būti painiojamas su KT savo iniciatyva pradėtu tyrimu dėl galimo įstatymo pažeidimo, kurį atliekant buvo atlikti patikrinimai pieno perdirbimo įmonėse.

Pasak jo, tarybos turimi duomenys leido įtarti, kad įmonės savo veiksmais galbūt pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Praėjusią savaitę didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai "Pieno centras", krėtė KT inspektoriai. Bendrovėse "Pieno žvaigždės", "Rokiškio sūris" ir Vilkyškių pieninėje buvo atliktos kratos.